Astigmatizmas
Kiti pavadinimai: astigmatinė akis
Astigmatizmas - tai dažnas regos sutrikimas, kai vaizdas būna neryškus ar iškreiptas bet kokiu atstumu. Jis atsiranda, kai akies ragena ar lęšiukas yra netaisyklingos formos, labiau primenančios regbio kamuolį nei futbolo kamuolį. Dėl to šviesa susifokusuoja ne viename, o keliuose taškuose.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Astigmatizmo simptomai
- neryškus ar iškreiptas vaizdas bet kokiu atstumu
- sunkiau matyti tamsoje
- galvos skausmas
- akių nuovargis, ypač ilgai dirbant kompiuteriu ar skaitant
- akinimas ir aureolės aplink ryškias šviesas
- prisimerkimas norint geriau matyti
- dvejinimasis akyse
Vaikams astigmatizmas gali trukdyti skaityti ir susikaupti. Jei astigmatizmas yra tik vienoje akyje, gali išsivystyti ambliopija (tingioji akis), todėl svarbu jį nustatyti anksti.
Daugiau apie simptomus:
Astigmatizmo priežastys
Astigmatizmas atsiranda dėl netaisyklingos ragenos ar lęšiuko formos. Dažnai jis būna nuo gimimo arba atsiranda vaikystėje ir dažnai pasitaiko kartu su trumparegyste ar toliaregyste.
Rizika didesnė, jei kas nors iš šeimos nešioja akinius ar kontaktinius lęšius. Kartais astigmatizmą sukelia akies liga keratokonusas, kai ragena plonėja ir išsigaubia.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- jūs ar vaikas matote neryškiai, dažnai skauda galvą ar pavargsta akys;
- akių nesitikrinote daugiau nei dvejus metus;
- nešiojate akinius ar lęšius, bet pradėjote matyti prasčiau.
Astigmatizmo diagnostika
Astigmatizmas nustatomas atliekant išsamų akių patikrinimą pas optometristą arba akių gydytoją (oftalmologą). Regėjimas tikrinamas įvairiais atstumais, su korekcija ir be jos. Kartais lašinami vyzdžius plečiantys lašai, kad būtų galima patikrinti, ar nėra kitų akių ligų.
Reguliarūs akių patikrinimai svarbūs ir dėl to, kad padeda laiku pastebėti keratokonusą.
Astigmatizmo gydymas
Lengvo astigmatizmo gydyti nebūtina. Jei jis trukdo matyti, regėjimas koreguojamas:
- akiniais - paprasčiausias ir pigiausias būdas;
- kontaktiniais lęšiais - minkštais ar kietais; tinka aktyviems žmonėms, bet ne visiems, o nesilaikant higienos gali kilti akių infekcijų;
- lazerine regos korekcija ar lęšių operacija - tinka sunkesniems atvejams, gali pakeisti regėjimą visam laikui, tačiau turi komplikacijų riziką.
Tinkamiausią būdą padeda parinkti akių specialistas.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- reguliariai tikrinkitės akis, vaikus - taip pat;
- dirbdami kompiuteriu darykite pertraukas akims pailsėti;
- jei nešiojate kontaktinius lęšius, griežtai laikykitės jų higienos.
Astigmatizmo prevencija
Astigmatizmo išvengti neįmanoma, tačiau reguliarūs akių patikrinimai padeda jį laiku nustatyti ir koreguoti, ypač vaikams.
Dažniausi klausimai
Ar astigmatizmas praeina savaime?
Ne, astigmatizmas savaime nepraeina, bet jį lengva koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais.
Ar astigmatizmą būtina koreguoti?
Lengvo astigmatizmo koreguoti nebūtina. Jei jis sukelia neryškų matymą, galvos skausmą ar akių nuovargį, verta nešioti akinius ar lęšius.
Ar galima nešioti kontaktinius lęšius turint astigmatizmą?
Taip, yra specialių kontaktinių lęšių astigmatizmui koreguoti. Tinkamus parinks akių specialistas.
Kodėl astigmatizmą svarbu nustatyti vaikams?
Jei astigmatizmas yra tik vienoje akyje, gali išsivystyti tingioji akis. Laiku pradėta korekcija padeda regėjimui vystytis normaliai.