Įpjovimai ir nubrozdinimai
Kiti pavadinimai: žaizdos, įbrėžimai, nubrozdinta oda
Daugumą įpjovimų ir nubrozdinimų galima prižiūrėti namuose - jie pradeda gyti per kelias dienas. Tačiau kai kurias žaizdas turi sutvarkyti medikai, jei yra infekcijos rizika ar žaizda rimta.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Įpjovimų ir nubrozdinimų simptomai
- pažeista oda
- kraujavimas
- skausmas
Infekcijos požymiai - žaizda patinsta, parausta, skausmas stiprėja ar iš jos teka pūliai.
Daugiau apie simptomus:
Įpjovimų ir nubrozdinimų priežastys
Įpjovimus ir nubrozdinimus sukelia aštrūs daiktai, kritimai, smūgiai ir kitos traumos.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- skubiai, jei žaizdoje yra žemių, pūlių ar kūno skysčių arba ji lieka nešvari po valymo;
- skubiai, jei įkando žmogus ar laukinis ar benamis gyvūnas;
- skubiai, jei įpjovimas patino, parausto, skausmas stiprėja ar teka pūliai;
- skubiai, jei įpjovimas ilgesnis nei maždaug 5 cm;
- skubiai, jei kartu jaučiatės blogai ar karščiuojate.
- nepavyksta sustabdyti kraujavimo;
- ryškiai raudonas kraujas trykšta srove ir sunkiai stabdomas;
- netenkate jutimo šalia žaizdos ar sunku judinti kūno dalį;
- gilus įpjovimas veide ar delne;
- žaizda labai didelė ar gili;
- žaizdoje įstrigęs daiktas, pavyzdžiui, stiklo šukė - netraukite jo patys.
Įpjovimų ir nubrozdinimų diagnostika
Gydytojas apžiūri žaizdą, įvertina jos gylį, užterštumą ir infekcijos riziką.
Įpjovimų ir nubrozdinimų gydymas
Medikai išvalo žaizdą ir sutvirtina ją siūlėmis, kabėmis, juostelėmis ar specialiais klijais, tada uždeda tvarstį. Jei žaizda infekuota ar yra didelė infekcijos rizika, ji gali būti neužsiuvama iš karto. Gali būti skiepijama nuo stabligės ar skiriama antibiotikų.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- jei žaizda gausiai kraujuoja: nusiplaukite rankas, užsimaukite vienkartines pirštines, patikrinkite, ar žaizdoje nieko nėra;
- spauskite žaizdą tvarsčiu ar švariu sulankstytu audiniu;
- jei žaizdoje įstrigęs daiktas, jo netraukite ir nespauskite - spauskite abipus jo;
- pakelkite sužeistą ranką virš galvos, o koją - aukščiau širdies lygio;
- jei kraujas persisunkia, uždėkite dar vieną tvarstį ant viršaus;
- tvarstį tikrinkite kas 10 minučių, kad nebūtų per stipriai suveržtas;
- nustojus kraujuoti, nuplaukite žaizdą buteliuose parduodamu ar vandentiekio vandeniu ar steriliomis servetėlėmis;
- nusausinkite, nuplaukite odą aplink žaizdą muilu ir vandeniu, uždėkite sterilų tvarstį ar pleistrą;
- laikykite tvarstį švarų ir sausą, keiskite pagal poreikį;
- dėl skausmą malšinančių vaistų pasitarkite su vaistininku.
Įpjovimų ir nubrozdinimų prevencija
Įpjovimų riziką mažina atsargus elgesys su aštriais įrankiais, apsauginės pirštinės ir saugi aplinka vaikams.
Dažniausi klausimai
Kaip sustabdyti kraujavimą?
Spausti žaizdą švariu audiniu ar tvarsčiu ir pakelti sužeistą kūno dalį aukščiau širdies.
Kada reikia siūti žaizdą?
Jei žaizda gili, didelė, ilgesnė nei maždaug 5 cm, veide ar delne - kreipkitės į medikus.
Ar reikia skiepytis nuo stabligės?
Kai kuriais atvejais, ypač jei žaizda nešvari, gydytojas gali rekomenduoti skiepą nuo stabligės.
Kaip atpažinti infekuotą žaizdą?
Ji patinsta, parausta, skausmas stiprėja, gali tekėti pūliai ar pakilti temperatūra.