Išangės vėžys

• kraujavimas iš išangės
• niežulys ir skausmas aplink išangę
• nedideli gumbeliai aplink ir išangėje
• gleivių išskyros iš išangės
• išmatų nelaikymas
• dažnas tuštinimasis skystesnėmis išmatomis

Išangės vėžys gali visai nesukelti simptomų. Jo simptomai dažnai panašūs į hemorojaus ar išangės įtrūkimo, kurie yra dažni ir mažiau pavojingi.

Daugiau apie simptomus:

Dažniausiai išangės vėžį sukelia ŽPV, kuris plinta per odos kontaktą lytinių organų srityje, lytinius santykius ir dalijantis sekso žaislais. Dauguma ŽPV užsikrėtusių žmonių vėžiu neserga.

Rizika didesnė:

• turintiems analinių lytinių santykių;
• vyresniems nei 75 metų;
• rūkantiems;
• sirgusiems gimdos kaklelio, makšties ar vulvos vėžiu;
• turintiems susilpnėjusį imunitetą, pavyzdžiui, dėl ŽIV ar organų persodinimo.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• atsirado išangės vėžio simptomų;
• pastebėjote neįprastų pokyčių aplink išangę.

Gydytojas klausinėja apie simptomus, gali apčiuopti pilvą ir atlikti tiesiosios žarnos tyrimą pirštu. Įtarus vėžį, specialistas apžiūri išangę plonu vamzdeliu su kamera, paima biopsiją, skiria kraujo tyrimus.

Anksti nustatytas išangės vėžys dažnai gerai gydomas. Pagrindinis gydymo būdas - chemoterapijos ir spindulinio gydymo derinys (chemoradioterapija). Taip pat gali būti taikoma atskirai chemoterapija, spindulinis gydymas ar operacija. Gydymą parenka specialistų komanda pagal naviko dydį, vietą, išplitimą ir bendrą sveikatą.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

• nedelsdami praneškite specialistams apie naujus simptomus ar šalutinius poveikius;
• atvykite į kontrolinius vizitus;
• nerūkykite.

Išangės vėžio ne visada galima išvengti. Viena geriausių apsaugos priemonių - skiepai nuo ŽPV. Riziką mažina ir nerūkymas bei saugūs lytiniai santykiai.