Juostinė pūslelinė
Kiti pavadinimai: herpes zoster, juostinė
Juostinė pūslelinė - tai infekcija, sukelianti skausmingą bėrimą. Jei įtariate ją, kuo greičiau kreipkitės į vaistininką ar gydytoją.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Juostinės pūslelinės simptomai
- dilgčiojimas ar skausmas odos plote
- galvos skausmas ar bendras negalavimas
- po kelių dienų - bėrimas dėmėmis vienoje kūno pusėje
- bėrimas dažniausiai ant krūtinės ir pilvo, tačiau gali būti bet kur, įskaitant veidą, akis ir lytinius organus
Bėrimas abiejose kūno pusėse greičiausiai nėra juostinė pūslelinė. Retais atvejais būna skausmas be bėrimo. Bėrimas užgyja per iki 4 savaičių, o oda gali skaudėti dar kelias savaites.
Daugiau apie simptomus:
Juostinės pūslelinės priežastys
Juostinę pūslelinę sukelia vėjaraupių virusas. Persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme ir vėliau gali suaktyvėti, jei susilpnėja imunitetas - dėl streso, tam tikrų ligų ar gydymo, pavyzdžiui, chemoterapijos.
Juostine pūsleline nuo kito žmogaus užsikrėsti negalima, tačiau nuo sergančiojo juostine pūsleline vėjaraupiais gali užsikrėsti nesirgę ir neskiepyti žmonės.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- turite juostinės pūslelinės simptomų - kreipkitės per 3 dienas nuo bėrimo atsiradimo;
- skubiai, jei esate nėščia;
- žindote ir bėrimas ant krūtų;
- bėrimas ant akies ar nosies;
- pakito regėjimas;
- jūsų imunitetas labai susilpnėjęs;
- jums 17 metų ar mažiau.
Ar užkrečiama
Juostine pūsleline užsikrėsti negalima, tačiau nesirgę žmonės gali užsikrėsti vėjaraupiais, kol bėrimas šlapiuoja.
Juostinės pūslelinės diagnostika
Vaistininkas ar gydytojas dažniausiai atpažįsta juostinę pūslelinę pagal simptomus ir bėrimą.
Juostinės pūslelinės gydymas
Esant lengvam bėrimui gydymo gali nereikėti. Priešvirusiniai vaistai gali padėti greičiau pasveikti, jei susilpnėjęs imunitetas, skausmas ar bėrimas vidutinis ar stiprus arba bėrimas yra ne tik ant krūtinės, pilvo ir nugaros. Juos dažniausiai reikia pradėti vartoti per 3 dienas nuo bėrimo atsiradimo. Taip pat gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai, steroidai ar nervų skausmo vaistai.
Dauguma pasveiksta be komplikacijų, tačiau galima postherpetinė neuralgija, bėrimo infekcija, randai, raumenų silpnumas, akių pažeidimai ir veido nervo pažeidimas.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- dėl skausmą malšinančių vaistų pasitarkite su vaistininku;
- laikykite bėrimą švarų ir sausą;
- dėvėkite laisvus drabužius;
- kelis kartus per dieną dėkite vėsų kompresą;
- neleiskite tvarsčiams ar pleistrams prilipti prie bėrimo;
- nedėvėkite šiurkščių audinių drabužių;
- venkite nėščiųjų, nesirgusių vėjaraupiais, žmonių su susilpnėjusiu imunitetu ir jaunesnių nei 1 mėnesio kūdikių;
- nedirbkite ir neikite į mokyklą, kol bėrimas šlapiuoja ir jo negalima uždengti.
Juostinės pūslelinės prevencija
Skiepai nuo juostinės pūslelinės mažina riziką susirgti, o pasiskiepijus liga būna lengvesnė. Juostine pūsleline galima sirgti ne kartą, todėl skiepytis verta ir ja persirgus.
Dažniausi klausimai
Ar juostinė pūslelinė užkrečiama?
Ja užsikrėsti negalima, tačiau nesirgusieji gali užsikrėsti vėjaraupiais.
Kodėl svarbu kreiptis per 3 dienas?
Priešvirusiniai vaistai geriausiai veikia pradėti per 3 dienas nuo bėrimo atsiradimo.
Kiek trunka juostinė pūslelinė?
Bėrimas užgyja per iki 4 savaičių.
Ar galima susirgti antrą kartą?
Taip, todėl verta pasiskiepyti.