Regėjimo praradimas

• regėjimo pokyčiai
• sunku skaityti, žiūrėti televizorių ar aiškiai matyti veidus
• akių diskomfortas ar jautrumas ryškiai šviesai
• sunku matyti naktį ir prietemoje

Regėjimas gali blogėti pamažu arba staiga, gali būti pažeista viena ar abi akys. Regėjimas gali susilpnėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau vyresniems žmonėms. Vaikams regėjimo praradimas retas, o sutrikimai dažniausiai nustatomi per įprastus akių patikrinimus.

Daugiau apie simptomus:

Regėjimo praradimą gali sukelti daug priežasčių. Kai kurios jų dažnos ir gydomos, kitos gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Simptomai gali padėti nuspėti priežastį:

• neryškus, drumstas matymas, švytintis žiedas aplink šviesas, blankesnės spalvos - katarakta;
• taškai, linijos, blyksniai, tamsa ar šešėliai, dažnai atsiradę staiga - tinklainės atšoka;
• iškreiptas matymo lauko centras, sunku skaityti ir matyti veidus - su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija;
• pamažu blogėjantis regėjimas sergant diabetu - diabetinė retinopatija;
• neryškus matymas, stiprus akies skausmas, paraudusi akis - glaukoma.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• manote, kad silpsta regėjimas - kreipkitės į optometristą ar akių gydytoją;
• skubiai, jei pakito regėjimas, pavyzdžiui, matote neryškiai, dvejinasi, matote blyksnius ar figūras;
• skubiai, jei per matymo lauką slenka tamsus šešėlis;
• skubiai, jei skauda vieną ar abi akis, akis paraudusi ir skausminga ar skausminga ryškioje šviesoje;
• nerimaujate dėl vaiko regėjimo.

Optometristas ar gydytojas patikrina regėjimą ir akis. Jei įtariama liga, nukreipiama pas akių gydytoją papildomiems tyrimams.

Gydymas priklauso nuo priežasties. Akių gydytojas aptars galimą gydymą, kuris gali pagerinti regėjimą ar sustabdyti jo blogėjimą, - tai gali būti vaistai ar operacija. Kai kurios būklės sukelia negrįžtamą regėjimo praradimą, kurio gydyti neįmanoma.

Jei regėjimas susilpnėjęs ilgam, gydytojas gali nukreipti į tarnybas, padedančias prisitaikyti gyventi su regėjimo negalia. Taip pat galima kreiptis dėl neįgalumo ar specialiųjų poreikių nustatymo.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

• reguliariai tikrinkite regėjimą, net jei neturite nusiskundimų;
• sergant diabetu, reguliariai tikrinkite akių dugną;
• nerūkykite;
• dirbdami pavojingus darbus, naudokite akių apsaugą;
• saulėtą dieną dėvėkite akinius nuo saulės.

Ankstyvas nustatymas ir gydymas gali sustabdyti regėjimo blogėjimą, todėl svarbu reguliariai tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje ir sergant diabetu.