Karo Ukrainoje eiga ir chronologija
Kas vyksta dabar, kaip čia atsidūrėme ir ko siekia kiekviena pusė. Karas suskirstytas į etapus - naujausi viršuje, prie kiekvieno etapo - svarbiausios datos su šaltiniais.
Infolaikas.lt remia Ukrainą. Rusijos plataus masto invazija - neišprovokuota agresija prieš nepriklausomą valstybę, pažeidžianti JT Chartiją. Tai 2022 m. kovo 2 d. pripažino 141 JT valstybė narė. Faktus pateikiame su šaltiniais, o kariaujančių šalių teiginius - kaip jų teiginius.
Dabartinė padėtis: kas vyksta Ukrainoje dabar
Padėtis aprašyta 2026 m. spalio 23 d. Skaičiai žemiau atsinaujina patys kasdien.
Fronte
Rusija šiuo metu okupuoja apie 19 % Ukrainos teritorijos - maždaug 117 tūkst. km², įskaitant Krymą ir 2014 m. užimtas Donecko bei Luhansko sričių dalis. Daugiausia kovojama Donecko srityje: Rusija siekia užimti dar Ukrainos valdomą srities dalį su Kramatorsku ir Slovjansku. Rusija skelbia užėmusi Kostiantynivką ir visą Luhansko sritį, Ukraina teiginį dėl Kostiantynivkos neigia.
Rusijos veržimasis per pastaruosius metus sulėtėjo. DeepState duomenimis, nuo 2025 m. rugsėjo pabaigos iki 2026 m. rugsėjo pabaigos Rusija užėmė apie 2 100 km² - mažiau nei 0,5 % Ukrainos teritorijos. 2026 m. rugsėjį dvi savaites iš eilės ji daugiau prarado, nei užėmė. Naujausią fronto liniją visada rodo mūsų žemėlapis.
Smūgiai miestams ir energetikai
Abi pusės kasdien smogia viena kitai dronais ir raketomis. Rusija daugiausia taiko į Ukrainos miestus ir energetiką: 2026 m. rugpjūtį Ukrainos energetikos ministras teigė, kad sunaikinta ar apgadinta daugiau nei 80 % šalies elektros gamybos pajėgumų. Ukraina smogia Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, uostams ir kariniams objektams - Bloomberg duomenimis, Rusijos naftos perdirbimas per metus sumažėjo beveik trečdaliu.
Derybos
Paliaubų nėra. Spalio 20 d. Osle Zelenskis ir Europos lyderiai susitiko su JAV pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, o spalio 21 d. Witkoffas Sankt Peterburge kalbėjosi su Putinu. Kremlius sutiko iš principo atnaujinti trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos derybas, galbūt lapkričio viduryje Abu Dabyje.
Pozicijos tebėra labai toli viena nuo kitos. Zelenskis sako esąs pasirengęs įšaldyti karą dabartinėje fronto linijoje, jei Ukraina išlaikys didžiąją dalį teritorijos ir gaus saugumo garantijas. Rusija reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš visos Donecko srities, ir siekia sankcijų panaikinimo.
JAV ir Ukrainos santykiai
Santykiai - blogiausi per visą karą. Spalį JAV sušvelnino sankcijas rusiškam dyzelinui ir sustabdė rugsėjį priimto sankcijų įstatymo taikymą. Zelenskio teigimu, JAV grasino nutraukti žvalgybos informacijos perdavimą, jei Ukraina nesustabdys smūgių Rusijos naftos gamykloms. Po Oslo derybų Zelenskis pranešė, kad žvalgybos informacijos perdavimas atnaujintas. Ukrainą ginklais, pinigais ir energetikos įranga daugiausia remia Europos šalys.
Aukos
JT žmogaus teisių stebėsenos misija Ukrainoje patvirtino, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. žuvo daugiau nei 17 tūkst. civilių, sužeista beveik 54 tūkst.; tikrasis skaičius greičiausiai didesnis. Karių nuostolių nė viena pusė neskelbia. Vakarų vertinimai Rusijos nuostolius (žuvusius ir sužeistus) siekia 1-1,4 mln., o CSIS 2026 m. liepą Ukrainos nuostolius (žuvusius, sužeistus ir dingusius) vertino 525-625 tūkst. Ukrainos generalinio štabo skaičiai - mūsų nuostolių puslapyje.
Ko siekia Rusija ir ko reikalauja Ukraina
Oficialūs abiejų šalių reikalavimai ir kodėl taip sunku susitarti dėl taikos.
Ko siekia Rusija
Vasario 24 d. kalboje Putinas tikslu įvardijo Ukrainos „demilitarizaciją ir denacifikaciją“. Vakarų vyriausybės ir dauguma analitikų tai vertina kaip siekį pakeisti Ukrainos valdžią Maskvai palankia ir sugrąžinti šalį į Rusijos įtaką. Dar 2021 m. liepą Putinas rašė, kad rusai ir ukrainiečiai yra „viena tauta“, o 2025 m. birželį Sankt Peterburgo ekonomikos forume pasakė, kad „visa Ukraina yra mūsų“.
Oficialūs Rusijos reikalavimai, kuriuos Putinas paskelbė 2024 m. birželio 14 d. ir kurių laikosi iki šiol:
- Ukraina turi išvesti kariuomenę iš visų keturių Rusijos „aneksuotų“ sričių - Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono, net iš tų dalių, kurių Rusija neužėmė (pvz. Zaporižios ir Chersono miestų).
- Pasaulis turi pripažinti šias sritis ir Krymą Rusijos dalimi.
- Ukraina turi atsisakyti narystės NATO ir tapti neutralia, neprisijungusia prie sąjungų ir be branduolinių ginklų valstybe.
- Ukraina turi būti „demilitarizuota“ - jos kariuomenė apribota.
- Turi būti panaikintos Vakarų sankcijos Rusijai.
Derybose Abu Dabyje 2026 m. Rusija dar kartą pareikalavo, kad Ukraina pasitrauktų iš visos Donecko srities, ir atmetė bet kokį Vakarų šalių karių buvimą Ukrainoje po karo.
Dauguma pasaulio valstybių laiko Rusijos tikslus agresija prieš nepriklausomą valstybę: JT Generalinė Asamblėja 2022 m. kovo 2 d. pasmerkė invaziją, o 2022 m. spalio 12 d. 143 valstybių balsu pripažino „aneksiją“ negaliojančia.
Ko reikalauja Ukraina
Ukrainos pozicija išdėstyta 10 punktų taikos formulėje, kurią Zelenskis pristatė 2022 m. lapkritį G20 susitikime:
- branduolinė sauga (pirmiausia Zaporižios atominė elektrinė);
- maisto saugumas (grūdų eksportas);
- energetinis saugumas;
- visų belaisvių ir išvežtų žmonių, tarp jų vaikų, paleidimas;
- JT Chartijos laikymasis ir Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas;
- Rusijos kariuomenės išvedimas ir karo veiksmų nutraukimas;
- teisingumas - specialus tribunolas dėl agresijos nusikaltimo ir žalos atlyginimas;
- gamtai padarytos žalos atlyginimas;
- naujo karo prevencija ir saugumo garantijos;
- karo pabaigos patvirtinimas pasirašytu susitarimu.
Ukrainos konstitucija leidžia keisti šalies teritoriją tik visos Ukrainos referendumu, todėl jokia valdžia negali tiesiog „atiduoti“ žemių. Ukraina siekia tapti ES ir NATO nare - tai įrašyta konstitucijoje. Jei NATO durys uždarytos, ji reikalauja patikimų saugumo garantijų iš JAV ir Europos, kad Rusija negalėtų pulti dar kartą.
Per karą Ukrainos pozicija tapo lankstesnė: 2025 m. kovą ji sutiko su JAV siūlomomis 30 dienų paliaubomis, o 2026 m. spalį Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs įšaldyti karą dabartinėje fronto linijoje, nepripažįstant okupuotų teritorijų Rusijos dalimi. Ukraina atmeta reikalavimus pasitraukti iš savo valdomos Donbaso dalies ir apriboti kariuomenę.
Kodėl taip sunku susitarti
- Teritorijos: Rusija nori visos Donecko srities, Ukraina sutinka tik sustoti dabartinėje fronto linijoje.
- Saugumo garantijos: Ukraina nori Vakarų garantijų ir galbūt jų karių, Rusija bet kokius Vakarų karius Ukrainoje atmeta.
- Kariuomenė: Rusija nori apriboti Ukrainos kariuomenę, Ukraina - ne.
- Sankcijos ir atsakomybė: Rusija nori sankcijų panaikinimo ir amnestijos, Ukraina - teisingumo ir žalos atlyginimo.
Karo eiga etapais
Nuo naujausio iki seniausio. Prie kiekvieno etapo - svarbiausios datos su šaltiniais.
Smūgiai Rusijos naftai, krizė Ukrainos kariuomenės vadovybėje ir nauji derybų bandymai
Po derybų Abu Dabyje taikos procesas sustojo: 2026 m. vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną, ir JAV dėmesys kelis mėnesius buvo nukrypęs į Artimuosius Rytus. Ukraina tuo metu smarkiai sustiprino tolimųjų smūgių kampaniją prieš Rusijos naftos pramonę: dronai smogė Baltijos jūros uostams Primorskui ir Ust Lugai, naftos perdirbimo gamykloms giliai Rusijoje ir net Maskvos naftos perdirbimo gamyklai. Reuters duomenimis, po 2026 m. kovo 25 d. atakų buvo sustabdyta mažiausiai 40 % Rusijos naftos eksporto pajėgumų, o Bloomberg duomenimis, rugpjūtį Rusijos gamyklos perdirbo apie 3,8 mln. barelių naftos per dieną - gerokai mažiau nei prieš metus (5,3-5,5 mln.).
Fronte Rusija toliau lėtai veržėsi Donecko srityje, bet tempas sulėtėjo. DeepState duomenimis, nuo 2025 m. rugsėjo pabaigos iki 2026 m. rugsėjo pabaigos Rusija užėmė apie 2 100 km² - tai mažiau nei 0,5 % Ukrainos teritorijos. 2026 m. rugsėjį dvi savaites iš eilės Rusija netgi daugiau teritorijos prarado, nei užėmė. Vasarą Ukrainos pajėgos pirmą kartą nuo 2022 m. kovo iškėlė vėliavą Kinburno nerijoje, o dronais kelis kartus smogė Čonharo tiltui, jungiančiam okupuotą Krymą su žemynu.
Vasarą Ukrainoje kilo didžiausia kariuomenės vadovybės krizė per visą karą. Liepos 15 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido gynybos ministrą Mychailą Fedorovą, ir Kyjive bei kituose miestuose prasidėjo protestai. Liepos 21 d. vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis buvo pakeistas generolu Mychailu Drapatu.
Rudenį JAV vėl ėmėsi tarpininkauti, tačiau JAV ir Ukrainos santykiai smarkiai pablogėjo. Rugsėjo 18 d. Donaldas Trumpas pasirašė griežtą sankcijų Rusijai įstatymą, bet spalį paskelbė perkantis rusišką dyzeliną ir spalio 16 d. sustabdė naujųjų sankcijų taikymą. Zelenskis tai pavadino Kremliaus skatinimu toliau pulti. Spalio 21 d. Rusija sutiko atnaujinti trišales derybas su JAV ir Ukraina, o Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs įšaldyti karą dabartinėje fronto linijoje.
Svarbiausios datos 11 įvykių, naujausi viršuje
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas Sankt Peterburge susitinka su Vladimiru Putinu. Kremlius sutinka atnaujinti trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos derybas, galbūt jau lapkritį. Šaltinis
Zelenskis pareiškia esąs pasirengęs taikai, kuri įšaldytų karą dabartinėje fronto linijoje, jei Ukraina išlaikys didžiąją dalį teritorijos ir gaus saugumo garantijas. Šaltinis
Oslo derybos: Zelenskis, Norvegijos ir Suomijos premjerai, ES ir NATO atstovai susitinka su JAV pasiuntiniu Witkoffu. Šaltinis
Trumpas pasirašo įsakymą, kuriuo sustabdo naujųjų sankcijų Rusijai taikymą. Ukraina sako, kad tai skatina Rusiją toliau pulti. Šaltinis
JAV švelnina sankcijas rusiško dyzelino eksportui. Zelenskis tai vadina „silpnu stiprių partnerių sprendimu“. Šaltinis
Trumpas pasirašo Lindsey'o Grahamo sankcijų Rusijai ir Iranui įstatymą: sankcijos Rusijos energetikai ir „šešėliniam laivynui“, muitai didžiausioms Rusijos naftos ir dujų pirkėjoms. Šaltinis
JAV pasiuntiniai Witkoffas ir Kushneris lankosi Maskvoje ir Kyjive. Putinas paskelbia trijų dienų smūgių Kyjivui pauzę, bet bendros paliaubos nesutariamos. Šaltinis
Zelenskis atleidžia vyriausiąjį kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį. Naujuoju vadu paskiriamas Mychailas Drapatas. Šaltinis
Atleidžiamas gynybos ministras Mychailas Fedorovas. Kyjive ir kituose miestuose prasideda protestai. Šaltinis
Zelenskis atviru laišku pasiūlo Putinui susitikti akis į akį ir baigti karą. Rusija tiesioginio susitikimo atsisako. Šaltinis
Masinė Ukrainos dronų ataka prieš Rusijos Baltijos jūros naftos uostus. Sustabdoma mažiausiai 40 % Rusijos naftos eksporto pajėgumų. Šaltinis
JAV taikos planas, Pokrovsko žlugimas ir derybos Abu Dabyje
2025 m. lapkričio 20 d. paviešintas JAV parengtas 28 punktų taikos planas. Jame buvo siūloma, kad Ukraina atiduotų dar valdomą Donecko srities dalį, apribotų kariuomenę iki 600 tūkst. karių ir konstitucijoje atsisakytų narystės NATO, o Rusija grįžtų į pasaulio ekonomiką. Ukraina ir Europos šalys planą vertino kaip palankų Rusijai. Po derybų Ženevoje jis buvo sutrumpintas ir pakeistas.
Tuo pat metu Ukrainą sukrėtė korupcijos skandalas: lapkričio 28 d., antikorupcijos tyrėjams atlikus kratą, atsistatydino prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas. Jo vietą 2026 m. sausį užėmė karinės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas.
Fronte po beveik dvejų metų mūšių 2025 m. gruodį krito Pokrovskas - svarbus kelių ir geležinkelių mazgas Donecko srityje. Netrukus Rusija užėmė ir gretimą Myrnohradą bei Huliaipolę Zaporižios srityje. Žiemą, nuo gruodžio iki vasario, Rusija surengė 15 didelių smūgių Ukrainos energetikai: elektros gamybos pajėgumai sumažėjo nuo 33,7 GW prieš invaziją iki maždaug 14 GW, milijonai žmonių ilgai gyveno be elektros ir šildymo.
ES lyderiai gruodį susitarė dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai 2026-2027 metams. 2026 m. sausį ir vasarį Abu Dabyje įvyko pirmosios trišalės JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos. Susitarta apsikeisti belaisviais, bet dėl teritorijų - ne: Rusija reikalavo, kad Ukraina pasitrauktų iš visos Donecko srities. Vasario 28 d. JAV ir Izraeliui pradėjus karą prieš Iraną, derybos sustojo.
Svarbiausios datos 12 įvykių, naujausi viršuje
JAV ir Izraelis pradeda karą prieš Iraną. JAV tarpininkaujamos Ukrainos ir Rusijos derybos sustoja kelis mėnesius. Šaltinis
Karo studijų institutas (ISW) patvirtina, kad Rusija užėmė Pokrovską. Mūšis dėl miesto truko beveik dvejus metus. Šaltinis
Ketvirtųjų invazijos metinių dieną JT Generalinė Asamblėja priima rezoliuciją dėl ilgalaikės taikos Ukrainoje: 107 už, 12 prieš, 51 susilaikė. JAV susilaiko. Šaltinis
Antrasis trišalių derybų raundas Abu Dabyje (vasario 4-5 d.). Susitariama apsikeisti belaisviais - po 157 iš abiejų pusių. Šaltinis
Abu Dabyje prasideda pirmosios trišalės JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos. Šaltinis
Rusija smogia Lvivo sričiai ir teigia panaudojusi vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“ - antrą kartą per karą. Šaltinis
Prezidento biuro vadovu paskiriamas karinės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas. Šaltinis
ES lyderiai susitaria dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai 2026-2027 m. Šaltinis
Rusijos pajėgos užima didžiąją Pokrovsko dalį. Šaltinis
Po antikorupcijos tyrėjų kratos atsistatydina prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas. Šaltinis
Ženevoje JAV ir Ukraina derina taikos planą. Pranešama, kad jis sutrumpintas iki 19 punktų. Šaltinis
Paviešinamas JAV 28 punktų taikos planas: Ukraina turėtų atiduoti Donecko srities dalį, apriboti kariuomenę ir atsisakyti NATO. Šaltinis
Trumpo grįžimas, pirmieji derybų bandymai ir karas be paliaubų
2025 m. sausį JAV prezidentu vėl tapo Donaldas Trumpas, žadėjęs greitai baigti karą. Vasario 12 d. jis kalbėjosi su Putinu telefonu - tai buvo pirmasis oficialus JAV ir Rusijos prezidentų pokalbis nuo invazijos pradžios. Vasario 28 d. Baltuosiuose rūmuose kilo viešas Trumpo ir Zelenskio ginčas, o kovą JAV trumpam sustabdė karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija. Po derybų Džidoje kovo 11 d. Ukraina sutiko su JAV siūlomomis 30 dienų paliaubomis, tačiau Rusija jų nepriėmė.
Kovą Rusija atsiėmė didžiąją dalį Ukrainos užimtų Kursko srities teritorijų, tarp jų Sudžą. Balandį Šiaurės Korėja ir Rusija oficialiai pripažino, kad Rusijos pusėje kovojo Šiaurės Korėjos kariai. Gegužės 16 d. Stambule įvyko pirmosios nuo 2022 m. tiesioginės Ukrainos ir Rusijos derybos - jos baigėsi tik belaisvių mainais. Birželio 1 d. Ukraina surengė dronų operaciją „Voratinklis“ prieš Rusijos strateginės aviacijos lėktuvus keliose aviabazėse.
Naujos JAV paramos už jos pačios lėšas beveik nebeliko, tačiau JAV ginklus ėmė parduoti per NATO - juos apmoka Europos šalys. Rugpjūčio 15 d. Aliaskoje susitiko Trumpas ir Putinas, rugpjūčio 18 d. Baltuosiuose rūmuose - Trumpas, Zelenskis ir Europos lyderiai, bet susitarimo dėl karo pabaigos nebuvo. Rugsėjo 10 d. Rusijos dronai masiškai įskrido į Lenkiją, ir NATO pradėjo rytinio flango oro gynybos operaciją. Spalio 22 d. JAV įvedė sankcijas didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Svarbiausios datos 12 įvykių, naujausi viršuje
JAV įveda sankcijas didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“. Šaltinis
Rusijos dronai masiškai įskrenda į Lenkijos oro erdvę, NATO naikintuvai dalį jų numuša. NATO pradeda operaciją „Rytų sargyba“. Šaltinis
Baltuosiuose rūmuose susitinka Trumpas, Zelenskis ir Europos lyderiai. Aptariamos saugumo garantijos Ukrainai. Šaltinis
Aliaskoje susitinka JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Susitarimo dėl karo pabaigos nepasiekta.
Ukraina surengia dronų operaciją „Voratinklis“ prieš strateginės aviacijos lėktuvus keliose Rusijos aviabazėse.
Stambule įvyksta pirmosios nuo 2022 m. tiesioginės Rusijos ir Ukrainos derybos. Susitariama apsikeisti po 1000 belaisvių.
Šiaurės Korėja oficialiai pripažįsta, kad jos kariai kovojo Rusijos Kursko srityje. Šaltinis
Džidoje Ukraina sutinka su JAV siūlomomis 30 dienų paliaubomis. Rusija jų nepriima.
Rusija atsiima didžiąją dalį Ukrainos pajėgų užimtų Kursko srities teritorijų, tarp jų Sudžą.
Baltuosiuose rūmuose kyla viešas Trumpo ir Zelenskio ginčas. Netrukus JAV trumpam sustabdo karinę pagalbą.
Trumpas ir Putinas kalbasi telefonu - pirmasis oficialus JAV ir Rusijos prezidentų pokalbis nuo invazijos pradžios.
Donaldas Trumpas pradeda antrąją JAV prezidento kadenciją.
Avdijivka, lėtas Rusijos veržimasis ir Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį
2024 m. pradžioje Ukrainai labai trūko artilerijos sviedinių: JAV paramos paketas pusę metų strigo Kongrese. Vasario 17 d. Ukrainos pajėgos pasitraukė iš Avdijivkos, ir Rusija pradėjo lėtą, bet nuolatinį veržimąsi Donecko srityje Pokrovsko link. Gegužę Rusija pradėjo naują puolimą Charkivo srityje, o spalį užėmė Vuhledarą.
Balandį JAV Kongresas pagaliau patvirtino apie 61 mlrd. JAV dolerių paramos paketą. Birželį Šveicarijoje vyko pirmoji Taikos viršūnių konferencija, o Europos Sąjunga oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina.
Rugpjūčio 6 d. Ukrainos pajėgos netikėtai įsiveržė į Rusijos Kursko sritį - tai buvo pirmasis užsienio kariuomenės įsiveržimas į Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo. Rudenį Rusijai į pagalbą atvyko Šiaurės Korėjos kariai, o lapkritį Rusija pirmą kartą panaudojo naują balistinę raketą „Orešnik“.
Svarbiausios datos 9 įvykiai, naujausi viršuje
Rusija Dnipro mieste pirmą kartą panaudoja naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“.
Šiaurės Korėjos kariai įsitraukia į kovas Rusijos Kursko srityje.
Rusija užima Vuhledarą Donecko srityje.
Ukrainos pajėgos įsiveržia į Rusijos Kursko sritį.
Europos Sąjunga oficialiai pradeda stojimo derybas su Ukraina.
Šveicarijoje vyksta pirmoji Taikos viršūnių konferencija dėl Ukrainos. Rusija nedalyvauja.
Rusija pradeda naują puolimą Charkivo srityje.
JAV patvirtina apie 61 mlrd. JAV dolerių paramos Ukrainai paketą.
Ukrainos pajėgos pasitraukia iš Avdijivkos, Rusija ją užima.
Bachmutas, nepavykęs kontrpuolimas ir sustingęs frontas
2023 m. pradžioje Vakarų šalys nusprendė Ukrainai perduoti modernius tankus - vokiškus „Leopard 2“ ir amerikietiškus „Abrams“. Ilgiausias ir kruviniausias to meto mūšis vyko dėl Bachmuto: gegužę jį užėmė Rusija, daugiausia samdinių grupuotės „Wagner“ pajėgomis. Kovą Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Vladimiro Putino arešto orderį dėl neteisėto Ukrainos vaikų išvežimo.
Birželį susprogdinta Kachovkos hidroelektrinės užtvanka - apsemtos dešimtys gyvenviečių. Tą patį mėnesį Ukraina pradėjo didelį kontrpuolimą pietuose, bet per stiprias Rusijos gynybines linijas ir minų laukus jis pasistūmėjo nedaug. Birželio 24 d. „Wagner“ surengė maištą ir žygiavo į Maskvą, bet tą pačią dieną jį nutraukė. Metų pabaigoje frontas iš esmės sustingo, o ES nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina.
Svarbiausios datos 8 įvykiai, naujausi viršuje
Europos Vadovų Taryba nusprendžia pradėti stojimo derybas su Ukraina.
Vilniuje vyksta NATO viršūnių susitikimas, skirtas ir paramai Ukrainai.
Samdinių grupuotė „Wagner“ surengia maištą ir žygiuoja į Maskvą, bet tą pačią dieną jį nutraukia.
Susprogdinama Kachovkos hidroelektrinės užtvanka - apsemiamos dešimtys gyvenviečių Chersono srityje.
Ukraina pradeda kontrpuolimą pietuose. Fronto linija pasislenka nedaug.
Rusija paskelbia užėmusi Bachmutą po daugiau nei pusę metų trukusių mūšių.
Tarptautinis baudžiamasis teismas išduoda Vladimiro Putino arešto orderį dėl neteisėto Ukrainos vaikų išvežimo.
Vokietija ir JAV paskelbia perduosiančios Ukrainai tankus „Leopard 2“ ir „Abrams“.
Mariupolio žlugimas, Ukrainos kontrpuolimai ir neteisėta „aneksija“
Gegužę po beveik trijų mėnesių apsupties pasidavė paskutiniai Mariupolio „Azovstal“ gamyklos gynėjai. Vasarą Rusija lėtai veržėsi Luhansko srityje, o Ukraina gavo pirmąsias didelio tikslumo reaktyvinės artilerijos sistemas HIMARS. Birželį Europos Sąjunga suteikė Ukrainai šalies kandidatės statusą, o liepą Stambule pasirašytas susitarimas dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą.
Rugsėjį Ukraina surengė žaibišką kontrpuolimą Charkivo srityje ir išlaisvino Iziumą bei šimtus gyvenviečių. Atsakydama Rusija paskelbė dalinę mobilizaciją, o rugsėjo 30 d. - neteisėtą keturių Ukrainos sričių „aneksiją“, nors jų visiškai nekontroliavo. Spalį Rusija pradėjo masines raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos energetiką, o lapkričio 11 d. Ukrainos pajėgos išlaisvino Chersoną.
Svarbiausios datos 9 įvykiai, naujausi viršuje
Ukrainos pajėgos išlaisvina Chersono miestą.
Rusija pradeda masines raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Sprogimas apgadina Kerčės tiltą, jungiantį Rusiją su okupuotu Krymu.
Rusija paskelbia neteisėtai „aneksavusi“ Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis.
Rusija paskelbia dalinę mobilizaciją.
Ukrainos kontrpuolimas Charkivo srityje: išlaisvinamas Iziumas ir šimtai gyvenviečių.
Stambule pasirašomas susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą.
Europos Sąjunga suteikia Ukrainai šalies kandidatės statusą.
Pasiduoda paskutiniai Mariupolio „Azovstal“ gamyklos gynėjai - Rusija užima Mariupolį.
Plataus masto invazija ir mūšis dėl Kyjivo
2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto invaziją iš šiaurės, rytų ir pietų, taip pat iš Baltarusijos teritorijos. Kremlius tikėjosi per kelias dienas užimti Kyjivą ir pakeisti Ukrainos valdžią, bet Ukrainos kariuomenė ir visuomenė atsilaikė. Ukraina tą pačią savaitę pateikė prašymą įstoti į Europos Sąjungą.
Kovo 2 d. 141 JT valstybė narė pasmerkė Rusijos agresiją. Kovo pabaigoje Rusija atsitraukė iš Kyjivo, Černihivo ir Sumų sričių. Išlaisvintoje Bučoje ir kitose gyvenvietėse aptikti šimtai nužudytų civilių - tai tapo vienu žinomiausių karo nusikaltimų simbolių. Balandžio 14 d. nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas „Moskva“.
Svarbiausios datos 7 įvykiai, naujausi viršuje
Nuskęsta Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“, Ukrainos teigimu, pataikius jos raketoms.
Rusijos kariuomenė pasitraukia iš Kyjivo srities. Išlaisvintoje Bučoje aptinkami nužudytų civilių kūnai.
Rusijos kariuomenė užima Zaporižios atominę elektrinę - didžiausią Europoje.
JT Generalinė Asamblėja 141 valstybės balsu pasmerkia Rusijos agresiją ir pareikalauja išvesti kariuomenę.
Ukraina pateikia prašymą įstoti į Europos Sąjungą.
Rusija pradeda plataus masto invaziją į Ukrainą iš šiaurės, rytų ir pietų, taip pat iš Baltarusijos teritorijos.
Rusija pripažįsta vadinamųjų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.
Krymo okupacija ir aštuoneri karo Donbase metai
Karas prasidėjo ne 2022-aisiais, o 2014 m. vasarį, iškart po Orumo revoliucijos (Euromaidano), kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo į Rusiją. Rusijos kariai be skiriamųjų ženklų užėmė Krymą, o kovo 18 d. Rusija paskelbė jį aneksavusi. Tų pačių metų pavasarį Donbase Rusijos remiamos ir ginkluojamos grupuotės užėmė miestus, o rugpjūtį į kovas atvirai įsitraukė Rusijos kariuomenės daliniai. Liepą virš Donecko srities Rusijos raketa „Buk“ numušė keleivinį lėktuvą MH17 - žuvo 298 žmonės.
Minsko susitarimai 2014 ir 2015 m. nutraukė didžiuosius mūšius, bet ne karą: fronto linija Donbase sustingo, o kovose iki 2022 m. žuvo apie 14 tūkst. žmonių. 2019 m. Ukraina konstitucijoje įtvirtino siekį tapti ES ir NATO nare. 2021 m. Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė dešimtis tūkstančių karių, Putinas paskelbė straipsnį, kuriame teigė, kad rusai ir ukrainiečiai - „viena tauta“, o gruodį Rusija pareikalavo, kad NATO nesiplėstų ir atitrauktų pajėgas iš rytinių narių.
Svarbiausios datos 10 įvykių, naujausi viršuje
Rusija paskelbia reikalavimus JAV ir NATO: jokios plėtros į rytus, NATO pajėgos turi būti atitrauktos iš į Aljansą po 1997 m. įstojusių šalių.
Putinas paskelbia straipsnį „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“, kuriame neigia atskirą Ukrainos valstybingumą.
Rusija prie Ukrainos sienų sutelkia dešimtis tūkstančių karių. Rudenį kariuomenė telkiama dar kartą.
Ukrainos parlamentas į konstituciją įrašo siekį tapti ES ir NATO nare.
Pasirašomi antrieji Minsko susitarimai. Fronto linija Donbase iš esmės sustingsta iki 2022 m.
Pasirašomi pirmieji Minsko susitarimai dėl ugnies nutraukimo. Kovos netrukus atsinaujina.
Virš Donecko srities numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas MH17 - žūva 298 žmonės. Tarptautinis tyrimas nustatė, kad jį numušė Rusijos kariuomenės raketa „Buk“.
Donbase Rusijos remiamos ginkluotos grupuotės užima miestus, tarp jų Slovjanską. Prasideda karas rytų Ukrainoje.
Rusija paskelbia aneksavusi Krymą. Ukraina ir dauguma pasaulio valstybių aneksijos nepripažįsta.
Rusijos kariai be skiriamųjų ženklų užima Krymo parlamento ir vyriausybės pastatus - prasideda Krymo okupacija.
Karo eiga peržiūrėta 2026 m. spalio 23 d. Joje - tik patvirtinti įvykiai, kiekvienas patikrintas keliuose patikimuose šaltiniuose. Kasdienius pokyčius fronte rodo žemėlapis.
Karas Ukrainoje: kas vyksta dabar ir kaip viskas prasidėjo
Šiame puslapyje rasite visą karo Ukrainoje eigą vienoje vietoje: kas vyksta Ukrainoje dabar, kokia padėtis fronte, ar vyksta taikos derybos ir kuo jos stringa, ko reikalauja Putinas ir kokias taikos sąlygas kelia Ukraina.
Žemiau - karo Ukrainoje chronologija nuo Krymo okupacijos 2014 m. iki šių dienų, suskirstyta į etapus: plataus masto invazija ir mūšis dėl Kyjivo, Ukrainos kontrpuolimai Charkivo ir Chersono srityse, mūšiai dėl Bachmuto, Avdijivkos ir Pokrovsko, Ukrainos operacija Kursko srityje, JAV taikos planas ir derybos Stambule, Aliaskoje bei Abu Dabyje.
Visi faktai paimti iš patikimų šaltinių (tarptautinių naujienų agentūrų, JT, valstybių institucijų, analitikų centrų) - prie kiekvieno svarbaus įvykio nurodome datą ir šaltinio nuorodą. Kariaujančių šalių teiginius pateikiame kaip jų teiginius. Dabartinės padėties apžvalga peržiūrima reguliariai, o kasdienius pokyčius fronte rodo karo žemėlapis.
Dažni klausimai apie karą ir taikos derybas
Kas vyksta Ukrainoje dabar?
Karas tęsiasi, paliaubų nėra. Rusija lėtai veržiasi Donecko srityje, abi pusės kasdien smogia viena kitai dronais ir raketomis. 2026 m. spalį JAV pradėjo naują tarpininkavimo etapą - Rusija sutiko atnaujinti trišales derybas. Išsamiau - skyriuje „Dabartinė padėtis“.
Ar vyksta taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos?
Derybos vyksta su pertraukomis ir tarpininkaujant JAV: 2025 m. Stambule, 2026 m. sausį ir vasarį Abu Dabyje. 2026 m. spalio 21 d. Kremlius sutiko jas atnaujinti. Didžiausias nesutarimas - teritorijos: Rusija reikalauja visos Donecko srities.
Ko reikalauja Putinas, kad baigtų karą?
Kad Ukraina išvestų kariuomenę iš visų keturių „aneksuotų“ sričių, pasaulis pripažintų jas ir Krymą Rusijos dalimi, Ukraina atsisakytų NATO, apribotų kariuomenę ir būtų panaikintos sankcijos. Šiuos reikalavimus Putinas paskelbė 2024 m. birželio 14 d.
Kokios Ukrainos taikos sąlygos?
Ukraina reikalauja teritorinio vientisumo, belaisvių ir išvežtų vaikų grąžinimo, saugumo garantijų ir atsakomybės už nusikaltimus. 2026 m. spalį Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs įšaldyti karą dabartinėje fronto linijoje, nepripažįstant okupuotų teritorijų Rusijos dalimi.
Kada baigsis karas Ukrainoje?
To niekas nežino. Derybos vyksta, bet Rusijos ir Ukrainos pozicijos dėl teritorijų ir saugumo garantijų labai skiriasi. Paliaubų šiuo metu nėra.
Kada prasidėjo karas tarp Rusijos ir Ukrainos?
2014 m. vasario pabaigoje, kai Rusijos kariai be skiriamųjų ženklų užėmė Krymą. Plataus masto invazija prasidėjo 2022 m. vasario 24 d.
Kada Rusija aneksavo Krymą?
2014 m. kovo 18 d. Rusija pasirašė vadinamąją Krymo prijungimo sutartį. Ukraina ir dauguma pasaulio valstybių aneksijos nepripažįsta.
Kiek Ukrainos teritorijos okupavo Rusija?
Apie 19 % Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir 2014 m. užimtas Donbaso dalis. Naujausią fronto liniją rodo karo Ukrainoje žemėlapis.