Kas remia Ukrainą ir kas remia Rusiją

Šaltiniai: Ramštaino grupė - Kanados gynybos ministerija, Euromaidan Press · JT balsavimas - JT balsavimo įrašas

• Europos SąjungaDidžiausia finansinės paramos teikėja: 50 mlrd. eurų „Ukrainos priemonė“ 2024-2027 m. ir 90 mlrd. eurų paskola 2026-2027 m. 2026 m. vasarį ES pristatė jau 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą. ES šalyse laikinąją apsaugą turi milijonai pabėgėlių iš Ukrainos.
• VokietijaDidžiausia Europos karinės paramos teikėja - Kielio instituto duomenimis, 2025 m. apie 9 mlrd. eurų, daugiausia oro gynybai (sistemos „Patriot“, IRIS-T) ir dronams.
• Jungtinė KaralystėViena pirmųjų perdavė prieštankinius ginklus, tankus ir tolimojo nuotolio raketas „Storm Shadow“. 2025 m. parama - apie 5,4 mlrd. eurų, 2026 m. paskelbė didžiausią istorijoje dronų siuntą (bent 120 tūkst.). Kartu su Prancūzija vadovauja „norinčiųjų koalicijai“ dėl saugumo garantijų.
• Šiaurės šalysDanija, Švedija, Norvegija ir Suomija - didžiausios rėmėjos pagal savo ekonomikos dydį. Danija perdavė naikintuvus F-16 ir finansuoja ginklų gamybą pačioje Ukrainoje, Švedija pasirašė sutartį dėl 16 naikintuvų „Gripen E“.
• Lietuva, Latvija, Estija ir LenkijaPagal paramos dalį nuo BVP Baltijos šalys - tarp didžiausių Ukrainos rėmėjų pasaulyje (Kielio institutas). Lenkija - pagrindinis ginklų tiekimo į Ukrainą kelias ir viena didžiausių pabėgėlių priėmėjų.
• Nyderlandai, Prancūzija ir ČekijaNyderlandai perdavė naikintuvų F-16, Prancūzija - raketų SCALP ir leido jas gaminti Ukrainoje pagal licenciją, Čekija surengė artilerijos sviedinių pirkimo iniciatyvą.
• Kanada, Japonija, Australija, Naujoji Zelandija ir Pietų KorėjaKanada ir Australija teikia karinę paramą, Japonija ir Pietų Korėja - finansinę, humanitarinę ir energetikos įrangą (Japonija 2026 m. - 6 mlrd. JAV dolerių). Visos įvedė sankcijų Rusijai.
• JAVDidžiausia pavienė Ukrainos rėmėja 2022-2024 m. Nuo 2025 m. naujos paramos už JAV lėšas beveik nebeliko (Kielio institutas: sumažėjimas siekė iki 99 %) - ginklai Ukrainai parduodami per NATO, juos apmoka Europos šalys. 2026 m. JT balsavime JAV susilaikė, o spalį sustabdė sankcijų Rusijai taikymą. Vis dėlto JAV tebėra pagrindinė tarpininkė derybose ir dalijasi su Ukraina žvalgybos informacija.

• Baltarusija2022 m. vasario 24 d. leido Rusijos kariuomenei pulti Ukrainą iš savo teritorijos (į Kyjivo sritį), leidžia Rusijai naudoti savo aerodromus ir poligonus. Nuo 2023 m. Baltarusijoje dislokuotas Rusijos taktinis branduolinis ginklas. JT balsavimuose visada balsuoja prieš Ukrainą.
• Šiaurės KorėjaTiekia Rusijai milijonus artilerijos sviedinių ir balistines raketas. 2024 m. rudenį pasiuntė tūkstančius savo karių, kurie kovėsi Rusijos Kursko srityje - tai 2025 m. balandį oficialiai pripažino abi šalys. 2022 m. pripažino vadinamąsias Donecko ir Luhansko „respublikas“.
• IranasTiekė Rusijai atakos dronus „Shahed“, kurie dabar gaminami ir pačioje Rusijoje. Pats Iranas 2022 m. pripažino, kad dronų perdavė, bet teigė, jog dar prieš karą. JAV ir ES teigimu, perdavė ir balistinių raketų. 2026 m. vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną.

• KinijaOficialiai skelbiasi neutrali ir 2023 m. pateikė savo „taikos planą“. 2022 m. vasario 4 d., likus trims savaitėms iki invazijos, Kinija ir Rusija paskelbė „beribę partnerystę“. Kinija - didžiausia Rusijos prekybos partnerė ir naftos pirkėja. JAV ir ES teigimu, iš Kinijos Rusija gauna daugumą dvejopo naudojimo prekių (mikroschemų, staklių, dronų dalių) - ES už tai yra įvedusi sankcijas Kinijos įmonėms. JT balsavimuose visada susilaiko.
• IndijaNeutrali, nepasmerkė invazijos ir visuose JT balsavimuose susilaiko. Po 2022 m. tapo viena didžiausių rusiškos naftos pirkėjų. 2025 m. JAV dėl to Indijai įvedė papildomus muitus.

• VengrijaNeteikia Ukrainai ginklų ir neleidžia jų gabenti per savo teritoriją, ne kartą blokavo ar vilkino ES sprendimus dėl paramos ir sankcijų. 2025 m. vasario 24 d. JT balsavo prieš Ukrainos rezoliuciją, 2026 m. - susilaikė ir palaikė JAV pasiūlymą išbraukti teritorinį vientisumą.
• SlovakijaNuo 2023 m. pabaigos, kai valdžią perėmė premjeras Robertas Fico, nebeteikia Ukrainai karinės paramos iš valstybės atsargų. Slovakijos įmonės ginklus parduoti gali.
• Bulgarija2026 m. naujoji vyriausybė paskelbė nebetieksianti Ukrainai ginklų.
• TurkijaPripažįsta Ukrainos teritorinį vientisumą, 2022 m. perdavė dronų „Bayraktar“ ir uždarė sąsiaurius kariniams laivams. Tačiau sankcijų Rusijai neįvedė ir aktyviai su ja prekiauja. Tarpininkavo grūdų susitarime (2022 m.) ir Stambulo derybose (2025 m.).

• Brazilija2022 m. balsavo už abi JT rezoliucijas, pasmerkiančias invaziją ir „aneksiją“, bet 2025 ir 2026 m. susilaikė. Ginklų nesiunčia, kartu su Kinija siūlė savo taikos iniciatyvą.
• Pietų Afrikos Respublika2022 ir 2025 m. JT balsavimuose susilaikė, palaiko glaudžius ryšius su Rusija BRICS grupėje.
• Jungtiniai Arabų EmyrataiTarpininkauja belaisvių mainuose, 2026 m. Abu Dabyje vyko trišalės JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos. 2025 ir 2026 m. JT balsavimuose susilaikė.
• Saudo ArabijaTarpininkavo belaisvių mainuose ir 2025 m. JAV ir Ukrainos derybose Džidoje. 2025 ir 2026 m. JT balsavimuose susilaikė.
• Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikija, Uzbekistanas ir TurkmėnistanasVidurinės Azijos šalys nepripažįsta Rusijos „aneksijos“, bet JT balsavimuose dažniausiai susilaiko arba nebalsuoja ir palaiko glaudžius ekonominius ryšius su Rusija.
• SerbijaKandidatė į ES, bet sankcijų Rusijai neįvedė. 2026 m. JT balsavime susilaikė.

Visos 193 JT valstybės narės pagal oficialius JT balsavimo įrašus. Prieš balsavusios šalys rodomos iškart, kitus sąrašus atidarykite paspaudę. Šalys, kurios balsavime nedalyvavo, į sumas neįskaičiuojamos.