Alergija
Kiti pavadinimai: alerginė reakcija, padidėjęs jautrumas
Alergija - tai imuninės sistemos reakcija į medžiagą, kuri daugumai žmonių nekenkia, pavyzdžiui, žiedadulkes, dulkių erkutes, maistą ar gyvūnus. Reakcija gali būti lengva, o kai kuriems žmonėms - labai sunki ir pavojinga gyvybei.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Alergijos simptomai
- sloga, čiaudulys
- paraudusios, ašarojančios akys
- kosulys, švokštimas, dusulys
- iškilęs, niežtintis bėrimas (dilgėlinė)
- niežtinti, parausta oda
- viduriavimas, pilvo spazmai, pykinimas ar vėmimas
- akių, lūpų, burnos ar gerklės tinimas
Simptomai gali atsirasti per kelias minutes arba po kelių valandų. Sunkiausia alerginė reakcija vadinama anafilaksija - ji pavojinga gyvybei ir reikalauja skubios pagalbos.
Daugiau apie simptomus:
Alergijos priežastys
Alergijos atsiradimui turi įtakos ir paveldimumas, ir aplinka. Žmonės, turintys alergiją, dažnai būna jautrūs ne vienai medžiagai.
Dažniausi alergenai:
- medžių ir žolių žiedadulkės (šienligė);
- namų dulkių erkutės;
- pelėsių sporos;
- gyvūnai, ypač katės ir šunys;
- maistas, pavyzdžiui, žemės riešutai, pienas, kiaušiniai;
- bičių ir vapsvų įgėlimai;
- kai kurie vaistai;
- lateksas, nikelis.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- įtariate, kad jūs ar vaikas turite alergiją;
- alergijos simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui ar miegui;
- nežinote, kas sukelia reakciją.
- staiga ištino lūpos, burna, gerklė ar liežuvis;
- labai sunku kvėpuoti, girdisi švokštimas, jaučiamas dusulys;
- spaudžia gerklę, sunku nuryti;
- pamėlynavo ar labai išbalo oda, lūpos ar liežuvis;
- staiga apėmė sumišimas, mieguistumas ar svaigulys;
- žmogus nualpo ir neatsigauna; vaikas tapo suglebęs ir nereaguoja.
Ar užkrečiama
Alergija neužkrečiama.
Alergijos diagnostika
Šeimos gydytojas gali paskirti tyrimus arba nukreipti pas alergologą. Dažniausi tyrimai:
- odos dūrio mėginiai - ant odos užlašinama nedidelis kiekis įtariamo alergeno ir stebima reakcija;
- kraujo tyrimai;
- prižiūrimas maisto provokacinis mėginys - specialisto priežiūroje palaipsniui duodama vis daugiau įtariamo maisto.
Alergijos simptomai gali būti panašūs į peršalimą, sinusitą ar gripą, todėl kartais reikia specialisto, kuris padėtų juos atskirti.
Alergijos gydymas
Svarbiausia - kiek įmanoma vengti medžiagos, kuri sukelia alergiją. Simptomams lengvinti gydytojas gali skirti vaistų, nosies purškalų ar kremų. Nosies plovimas fiziologiniu tirpalu taip pat gali padėti.
Kai kuriems žmonėms taikoma alergenų imunoterapija (desensibilizacija): specialisto priežiūroje organizmas palaipsniui pratinamas prie alergeno, kad reakcija silpnėtų.
Žmonėms, kuriems gresia sunki reakcija, gydytojas gali paskirti adrenalino švirkštiklį ir parengti alergijos valdymo planą. Anafilaksija visada gydoma ligoninėje.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- venkite žinomų alergenų;
- sumažinkite alergenų kiekį namuose: dulkių erkučių, pelėsių, gyvūnų plaukų;
- jei gydytojas paskyrė adrenalino švirkštiklį, visada turėkite jį su savimi;
- anafilaksijos atveju panaudokite švirkštiklį, skambinkite 112, atsigulkite pakėlę kojas (jei sunku kvėpuoti - lėtai atsisėskite) ir nestokite bei nevaikščiokite, net jei pagerėjo;
- jei per 5 minutes nepagerėja, panaudokite antrą švirkštiklį, jei jį turite.
Alergijos prevencija
Visiškai išvengti alergijos ne visada įmanoma, tačiau reakcijų skaičių galima sumažinti vengiant alergenų ir dirgiklių bei laikantis specialisto parengto alergijos valdymo plano.
Dažniausi klausimai
Kas yra anafilaksija?
Anafilaksija - tai sunki, gyvybei pavojinga alerginė reakcija. Jos požymiai: lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas, sunkus kvėpavimas, švokštimas, išblyškusi ar pamėlusi oda, sąmonės sutrikimas. Tokiu atveju nedelsdami skambinkite 112.
Ar alergija paveldima?
Alergijos atsiradimui turi įtakos ir genai, ir aplinka. Jei tėvai turi alergiją, vaikui ji pasitaiko dažniau, bet nebūtinai.
Kaip sužinoti, kam esu alergiškas?
Gydytojas gali atlikti odos dūrio mėginius ar kraujo tyrimus. Kartais specialisto priežiūroje daromas maisto provokacinis mėginys.
Ar alergiją galima išgydyti?
Alergija dažnai lieka visam gyvenimui, tačiau simptomus galima gerai kontroliuoti. Kai kuriems žmonėms padeda alergenų imunoterapija.
Kuo alergija skiriasi nuo peršalimo?
Peršalimas dažnai lydimas karščiavimo ir praeina per 1-2 savaites. Alergijos simptomai kartojasi susidūrus su alergenu, pavyzdžiui, žydėjimo metu, ir dažnai lydi akių niežėjimas.