Ilgo QT sindromas

Kiti pavadinimai: pailginto QT intervalo sindromas, LQTS

Ilgo QT sindromas - tai reta, dažniausiai paveldima širdies liga. Ji gali sukelti pavojingų širdies ritmo sutrikimų, tačiau yra būdų sumažinti riziką.

Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.

Ilgo QT sindromo simptomai

  • staiga juntamas nereguliarus ar greitesnis nei įprastai širdies plakimas
  • alpimas
  • traukuliai
  • staigus širdies sustojimas - žmogus netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti

Simptomus gali išprovokuoti fizinis krūvis, išgąstis ar staigus garsas, susijaudinimas ar stresas, tačiau jie gali atsirasti ir ilsintis ar miegant. Daugeliui žmonių simptomų nebūna - sindromas kartais nustatomas atliekant elektrokardiogramą dėl kitos priežasties.

Daugiau apie simptomus:

Ilgo QT sindromo priežastys

Dažniausiai sindromą lemia iš tėvų paveldėti genai. Jį taip pat gali sukelti:

  • tam tikri vaistai, įskaitant kai kuriuos antibiotikus, vaistus nuo alergijos, antidepresantus ir širdies vaistus;
  • kitos širdies ligos;
  • kraujavimas į smegenis ar insultas;
  • labai mažas kalio, magnio ar kalcio kiekis organizme.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

  • skubiai, jei turite ar įtariate ilgo QT sindromą ir nualpote, bet atsigavote;
  • širdies plakimo epizodai kartojasi, trunka ilgiau nei kelias minutes ar dažnėja;
  • patyrėte traukulius ir atsigavote;
  • šiuo sindromu serga ar netikėtai mirė jūsų tėvai, vaikas, brolis ar sesuo - gali reikėti širdies tyrimų.

Ilgo QT sindromo diagnostika

Kardiologas atlieka elektrokardiogramą - ilgo QT sindromo atveju matomas pailgėjęs QT intervalas. Gali reikėti 24 valandų širdies ritmo stebėjimo ar elektrokardiogramos fizinio krūvio metu. Gali būti siūlomas genetinis tyrimas. Nustačius sindromą, tyrimai turėtų būti pasiūlyti ir artimiesiems.

Ilgo QT sindromo gydymas

Gydymas priklauso nuo priežasties, tyrimų rezultatų, simptomų ir rizikos. Gali būti siūloma:

  • širdies ritmą kontroliuojantys vaistai - rekomenduojami daugumai sergančiųjų;
  • implantuojamas defibriliatorius po krūtinės oda - esant didelei rizikai;
  • operacija tam tikriems širdį veikiantiems nervams perpjauti - tik retais atvejais.

Taip pat patariama dėl gyvensenos, reguliariai tikrinama širdies būklė. Jei sindromą sukelia kita liga ar vaistas, gydant ligą ar nutraukus vaistą simptomai gali pagerėti.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Ką galite daryti patys

  • prieš vartodami bet kokius vaistus ar papildus pasitarkite su gydytoju ar vaistininku;
  • valgykite kalio turinčio maisto, pavyzdžiui, bananų, kai kurių daržovių ir ankštinių;
  • venkite staigių garsų, pavyzdžiui, žadintuvų;
  • mokykitės valdyti stresą ir nerimą;
  • nesportuokite intensyviai, įskaitant plaukimą, nebent leido gydytojas;
  • neleiskite organizmui netekti skysčių - vemiant ar viduriuojant gali prireikti rehidratacinių tirpalų;
  • negerkite energinių gėrimų su dideliu kofeino kiekiu.

Ilgo QT sindromo prevencija

Paveldimo sindromo išvengti neįmanoma, tačiau paveldėtų genų tyrimai artimiesiems ir provokuojančių veiksnių vengimas padeda išvengti pavojingų ritmo sutrikimų.

Dažniausi klausimai

Ar ilgo QT sindromas paveldimas?

Dažniausiai taip, todėl tyrimai siūlomi ir artimiesiems.

Kas gali išprovokuoti simptomus?

Fizinis krūvis, staigus garsas, išgąstis, stresas, kai kurie vaistai ir skysčių netekimas.

Ar galima sportuoti su ilgo QT sindromu?

Intensyvaus sporto, įskaitant plaukimą, dažniausiai patariama vengti - tai sprendžia gydytojas.

Kodėl svarbu pasitarti dėl vaistų?

Kai kurie vaistai ir papildai gali sukelti pavojingų širdies ritmo sutrikimų.

Susijusios ligos