Prieširdžių virpėjimas
Kiti pavadinimai: prieširdžių fibriliacija, PV, nereguliarus širdies plakimas
Prieširdžių virpėjimas (prieširdžių fibriliacija) - tai širdies ritmo sutrikimas, kai širdis plaka nereguliariai, dažnai per greitai. Jo išgydyti kol kas neįmanoma, tačiau gydymas padeda kontroliuoti simptomus ir sumažinti krešulių, insulto bei širdies nepakankamumo riziką.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Prieširdžių virpėjimo simptomai
- nereguliarus širdies plakimas, nelygus pulsas
- staigus jausmas, kad širdis daužosi, lekia, plazda ar praleidžia dūžį
- pulsas dažnesnis nei 100 kartų per minutę
- didelis nuovargis
- sunkiau sportuoti
- krūtinės skausmas ar spaudimas
- dusulys, svaigulys, alpulys
Kartais simptomų nebūna, ir prieširdžių virpėjimas nustatomas atsitiktinai per patikrą. Simptomai gali prasidėti ir praeiti patys (paroksizminis), praeiti po gydymo (persistuojantis) arba būti nuolatiniai.
Daugiau apie simptomus:
Prieširdžių virpėjimo priežastys
Prieširdžių virpėjimas atsiranda sutrikus širdies elektrinei sistemai. Rizika didesnė:
- 55 metų ir vyresniems;
- vyrams;
- turintiems antsvorio ar nutukimą;
- rūkantiems;
- vartojantiems kai kuriuos vaistus;
- užsiimantiems ištvermės sportu, pavyzdžiui, ilgų distancijų bėgimu.
Jį gali sukelti ir kitos ligos: padidėjęs kraujospūdis, širdies nepakankamumas, vožtuvų ligos, infarktas, lėtinė inkstų liga, padidėjusi skydliaukės veikla, diabetas, miego apnėja.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- įtariate prieširdžių virpėjimą;
- stiprus širdies plakimas kartojasi ar dažnėja;
- gydymas nepadeda kontroliuoti simptomų.
- greitas ar nereguliarus širdies plakimas su krūtinės skausmu;
- dusulys, prakaitavimas, pykinimas ar vėmimas;
- alpimas, svaigulys ar griuvimas;
- stiprus galvos skausmas;
- vienos veido ar kūno pusės silpnumas ar tirpimas;
- neryškus matymas ar regėjimo praradimas;
- sumišimas ar sunku kalbėti.
Prieširdžių virpėjimo diagnostika
Šeimos gydytojas, įtaręs prieširdžių virpėjimą, nukreipia pas kardiologą. Atliekama elektrokardiograma, širdies echoskopija, krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka, kraujo tyrimai.
Prieširdžių virpėjimo gydymas
Gydymas apima reguliarų stebėjimą ir vaistus širdies ritmui bei dažniui kontroliuoti ir krešulių bei insulto rizikai mažinti. Vaistus parenka gydytojas.
Kiti gydymo būdai:
- abliacija - ritmo sutrikimą sukelianti širdies vieta sunaikinama;
- elektrinė kardioversija - ritmas atstatomas elektros impulsu;
- širdies stimuliatorius ar implantuojamas defibriliatorius.
Jei virpėjimą sukėlė kita liga ar vaistas, gydoma liga ar keičiamas vaistas.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- venkite priepuolius sukeliančių veiksnių - kofeino, aštraus maisto, streso, skysčių trūkumo, miego stokos;
- palaikykite sveiką svorį ir maitinkitės subalansuotai;
- judėkite reguliariai, bent 150 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę;
- venkite per intensyvaus fizinio krūvio;
- nerūkykite ir ribokite alkoholį.
Prieširdžių virpėjimo prevencija
Prieširdžių virpėjimo riziką mažina kraujospūdžio kontrolė, sveikas svoris, nerūkymas, saikingas alkoholis ir kitų širdies ligų gydymas.
Dažniausi klausimai
Ar prieširdžių virpėjimas pavojingas?
Jis didina krešulių, insulto ir širdies nepakankamumo riziką, todėl svarbu gydytis.
Ar prieširdžių virpėjimas išgydomas?
Kol kas ne, tačiau gydymas padeda kontroliuoti simptomus ir mažina komplikacijų riziką.
Ar sergant prieširdžių virpėjimu galima sportuoti?
Taip, tačiau reikia vengti labai intensyvaus krūvio ir sportuoti ne simptomų metu.
Kas gali išprovokuoti priepuolį?
Kofeinas, alkoholis, aštrus maistas, stresas, skysčių ar miego trūkumas.