Nuovargis
Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka yra labai dažni. Dažniausiai juos lemia miegas, gyvenimo būdas ar stresas, tačiau kartais nuovargis būna ligos požymis.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Galimos priežastys
Nuovargį gali sukelti:
- miego trūkumas ar sunkumas užmigti;
- nesveika mityba ir mažas fizinis aktyvumas;
- stresas, depresija, gyvenimo sunkumai, pavyzdžiui, netektis ar rūpinimasis naujagimiu;
- hormonų pokyčiai, pavyzdžiui, brendimas, nėštumas ar menopauzė;
- kai kurios ligos, pavyzdžiui, infekcinė mononukleozė ar COVID-19;
- kai kurie vaistai ir gydymas, pavyzdžiui, chemoterapija.
Nuovargį taip pat dažnai sukelia mažakraujystė, sumažėjusi skydliaukės veikla, diabetas ar miego apnėja.
Kokioms ligoms būdingas
Šis simptomas gali pasireikšti sergant šiomis ligomis. Sąrašas nenustato diagnozės.
1 tipo cukrinis diabetas2 tipo cukrinis diabetasAdisono ligaAkromegalijaAlkoholinė kepenų ligaAmiloidozėAnabolinių steroidų vartojimasAndropauzė (vyrų klimaksas)Ankilozinis spondilitas (Bechterevo liga)Aortos vožtuvo stenozėAplastinė anemijaApsinuodijimas smalkėmisAritmijaAsbestozėAspergiliozėAterosklerozėAukščio ligaB12 vitamino ir folio rūgšties stokos anemijaBipolinis afektinis sutrikimasBradikardija (lėtas pulsas)BronchektazėsBruceliozėCeliakijaCingaCitomegaloviruso infekcijaCOVID-19Cukrinis diabetasDauginė mielomaDehidratacijaDepresijaDirgliosios žarnos sindromasEbolos virusinė ligaElerso-Danlo sindromasEndokarditasEndometriozėErkės įkandimasErkinis encefalitasFibromialgijaGausios mėnesinėsGeležies stokos anemijaGlomerulonefritasGranulomatozė su poliangituGripasHemochromatozėHepatitasHepatitas AHepatitas BHepatitas CHiperglikemija (padidėjęs cukrus)HiperparatiroidizmasHipersomnija (padidėjęs mieguistumas)Hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija)Hipoglikemija (sumažėjęs cukrus)Hipotermija (sušalimas)Hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija)Idiopatinė plaučių fibrozėIlgasis COVIDInfekcinė mononukleozėInkstų vėžysIšsėtinė sklerozėĮgimtos širdies ydosKardiomiopatijaKasos vėžysKaulų vėžysKepenų cirozėKepenų ligosKepenų suriebėjimas (riebalinė kepenų liga)Kepenų vėžysKiaulytė (epideminis parotitas)Kiaušidžių vėžysKlainfelterio sindromasKrono ligaKvėpavimo takų infekcijaLaiko juostų sindromas (jet lag)Laimo liga (erkinė boreliozė)Laktozės netoleravimasLeukemijaLėtinė inkstų ligaLėtinė limfocitinė leukemijaLėtinė mieloidinė leukemijaLėtinio nuovargio sindromasLėtinis stresas ir perdegimasMaisto netoleravimasMaliarijaMastitasMastoiditasMezoteliomaMielodisplazinis sindromasMigrenaMilžiniškųjų ląstelių (temporalinis) arteritasMiokarditasMiozitasMitralinio vožtuvo prolapsasMpox (beždžionių raupai)NarkolepsijaNecukrinis diabetasNekrozinis fascitasNemigaNepakankama mitybaNerimo sutrikimasNervinė bulimijaNeutropenija (sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis)Nėštumo diabetasNutukimasObstrukcinė miego apnėjaOpinis kolitasPeršalimas (sloga)Pirminis biliarinis cholangitasPjautuvinė anemijaPlaučių uždegimas (pneumonija)Plaučių vėžysPlautinė hipertenzijaPneumokokinė infekcijaPogimdyminė depresijaPolicistinių kiaušidžių sindromasPolicitemija (eritrocitozė)PoliomielitasPosturinės tachikardijos sindromas (POTS)Prieširdžių virpėjimasPriešmenstruacinis sindromasProgresuojantis viršbranduolinis paralyžiusPsoriazinis artritasQ karštligėRachitas ir osteomaliacijaReaktyvusis artritasReumatinė polimialgijaReumatoidinis artritasRožinė dedervinėRSV infekcijaSarkoidozėSąnarių hipermobilumo sindromasSezoninis afektinis sutrikimasSifilisSilikozėSklerodermija (sisteminė sklerozė)Skrandžio vėžysStemplės vėžysStorosios žarnos vėžysSupraventrikulinė tachikardijaŠegreno ligaŠienligė (žiedadulkių alergija)Šilumos smūgis ir perkaitimasŠirdies blokadaŠirdies nepakankamumasŠirdies vožtuvų ligosŠistosomozėŠlapimo pūslės vėžysŠlapimo takų infekcija ir cistitasTalasemijaToksoplazmozėTuberkuliozėTulžies latakų vėžysUždegiminė žarnyno ligaŪminė limfoblastinė leukemijaŪminė mieloidinė leukemijaŪminis inkstų pažeidimasVarpos vėžysVaskulitasVėjaraupiaiVėžys (onkologinės ligos)VilkligėVilsono ligaVitamino D trūkumasŽIV ir AIDS
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- kelias savaites jaučiatės pavargę ir nežinote kodėl;
- nuovargis trukdo kasdieniam gyvenimui;
- kartu krenta svoris ar keičiasi nuotaika;
- jums sako, kad miegodami šnopuojate, springstate ar sustojate kvėpuoti.
Ką galite daryti patys
- maitinkitės sveikai ir reguliariai judėkite;
- laikykitės pastovaus miego režimo ir miegokite 6-9 valandas;
- porą valandų prieš miegą atsipalaiduokite - skaitykite ar klausykitės muzikos;
- miegamasis turi būti ne per šviesus, triukšmingas ar šiltas;
- nerūkykite ir negerkite per daug alkoholio;
- porą valandų prieš miegą nevalgykite, negerkite kofeino ir nesportuokite;
- valandą prieš miegą nenaudokite telefono ir ekranų.
Dažniausi klausimai
Ar nuovargis gali būti ligos požymis?
Taip, pavyzdžiui, mažakraujystės, skydliaukės sutrikimų ar depresijos.
Kiek valandų reikia miegoti?
Dažniausiai 6-9 valandas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nuovargis trunka kelias savaites be aiškios priežasties ar trukdo gyventi.