Mielodisplazinis sindromas
Kiti pavadinimai: mielodisplazija, MDS
Mielodisplazinis sindromas, dar vadinamas mielodisplazija, - tai reta kraujo vėžio rūšis, pažeidžianti kaulų čiulpus, kuriuose gaminamos kraujo ląstelės. Jis dažnai vystosi lėtai, per kelerius metus, ir gali nereikėti gydyti iš karto. Dažniausiai jis neišgydomas, tačiau simptomus galima valdyti. Kai kuriems ligoniams vėliau išsivysto ūminė mieloidinė leukemija.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Mielodisplazinio sindromo simptomai
- nuovargis ar silpnumas
- dusulys esant nedideliam fiziniam krūviui
- dažnesnis kraujavimas - kraujavimas iš nosies, dantenų, gausesnės menstruacijos
- lengvai atsirandančios mėlynės
- dažnos ligos ar ilgas sveikimas
- blyškesnė nei įprastai oda
- bėrimas, primenantis smulkias mėlynes ar kraujosruvas, kuris neišnyksta prispaudus stiklinę
Ankstyvoje stadijoje simptomų gali nebūti - sindromas kartais nustatomas atliekant kraujo tyrimą dėl kitos priežasties. Simptomai iš pradžių dažniausiai lengvi ir pamažu stiprėja.
Daugiau apie simptomus:
Mielodisplazinio sindromo priežastys
Daugeliu atvejų priežastis nežinoma. Retai sindromą sukelia chemoterapija ar spindulinė terapija dėl kito vėžio. Rizika didesnė, jei:
- esate vyresni nei 70 metų;
- esate vyras;
- šeimoje kas nors sirgo šiuo sindromu ar ūmine mieloidine leukemija;
- dirbote su benzenu (naudojamas gumos pramonėje, yra benzine ir cigarečių dūmuose);
- turite tam tikrų genetinių ligų, pavyzdžiui, Dauno sindromą.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- manote, kad galite turėti mielodisplazinio sindromo simptomų.
Mielodisplazinio sindromo diagnostika
Gydytojas nukreipia pas hematologą. Atliekama kaulų čiulpų biopsija - adata paimamas nedidelis kaulų čiulpų mėginys. Taikoma vietinė nejautra, kartais raminamieji vaistai.
Mielodisplazinio sindromo gydymas
Gydymas priklauso nuo simptomų, sindromo tipo, tikimybės, kad jis pereis į ūminę mieloidinę leukemiją, amžiaus ir bendros sveikatos.
Esant mažos rizikos sindromui ir nedideliems simptomams dažniausiai atliekami reguliarūs patikrinimai ir kraujo tyrimai. Esant didesnės rizikos sindromui gali būti skiriama chemoterapija ar kamieninių ląstelių persodinimas, imunitetą slopinantys vaistai, taikinių terapija ar imunoterapija. Taip pat taikomas palaikomasis gydymas simptomams išvengti ir valdyti.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- lankykitės reguliariuose patikrinimuose;
- jei nerimaujate dėl simptomų ar šalutinio poveikio, nelaukite kito vizito - kreipkitės į specialistus;
- saugokitės infekcijų ir nerūkykite.
Mielodisplazinio sindromo prevencija
Daugumos atvejų išvengti neįmanoma, tačiau nerūkymas ir apsauga nuo benzeno mažina riziką.
Dažniausi klausimai
Ar mielodisplazinis sindromas yra vėžys?
Taip, tai reta kraujo vėžio rūšis.
Ar visada reikia gydyti iš karto?
Ne, mažos rizikos sindromas dažnai tik stebimas.
Ar mielodisplazinis sindromas gali virsti leukemija?
Kai kuriems ligoniams išsivysto ūminė mieloidinė leukemija.
Kam sindromas pasitaiko dažniausiai?
Vyresniems nei 70 metų žmonėms, dažniau vyrams.