Dirgliosios žarnos sindromas

• pilvo skausmas ar spazmai, dažnai stipresni pavalgius ir silpnėjantys pasituštinus
• pilvo pūtimas, pilnumo jausmas
• viduriavimas, staigūs norai tuštintis
• vidurių užkietėjimas, nepilno pasituštinimo jausmas
• dujų kaupimasis
• gleivės išmatose
• nuovargis, pykinimas, nugaros skausmas
• dažnas šlapinimasis

Simptomai dažniausiai tai sustiprėja, tai susilpnėja. Paūmėjimas gali trukti kelias dienas, savaites ar mėnesius. Vieniems vyrauja viduriavimas, kitiems - vidurių užkietėjimas, dar kitiems jie kaitaliojasi.

Daugiau apie simptomus:

Tiksli priežastis nežinoma. Galimai svarbu:

• per greitas ar per lėtas maisto judėjimas žarnynu;
• padidėjęs žarnyno nervų jautrumas;
• stresas;
• šeiminis polinkis.

Paūmėjimus gali sukelti alkoholis, kofeinas, aštrus ar riebus maistas, stresas ir nerimas, dažnas antibiotikų vartojimas. Kartais simptomai paūmėja be aiškios priežasties.

Moterims DŽS pasitaiko maždaug dvigubai dažniau nei vyrams, dažniausiai nustatomas jaunesniems nei 45 metų žmonėms.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• DŽS būdingi simptomai trunka ilgiau nei 4 savaites;
• be priežasties krenta svoris - kreipkitės skubiai;
• kraujuoja iš išangės ar viduriuojate su krauju - kreipkitės skubiai;
• pilve čiuopiate kietą gumbą ar patinimą - kreipkitės skubiai;
• dūstate, jaučiate stiprų širdies plakimą, esate neįprastai išblyškę - kreipkitės skubiai.

Specifinio DŽS tyrimo nėra. Gydytojas klausinėja apie simptomus, apčiuopia pilvą ir paskiria tyrimus kitoms ligoms atmesti: kraujo tyrimus (pavyzdžiui, dėl celiakijos), išmatų tyrimus dėl infekcijos ar uždegiminės žarnyno ligos. Kartais atliekama kolonoskopija.

Dažniausiai simptomus padeda kontroliuoti mitybos pokyčiai, streso valdymas ir fizinis aktyvumas. Vaistininkas gali patarti dėl nereceptinių priemonių nuo pūtimo, viduriavimo ar vidurių užkietėjimo.

Jei to nepakanka, gydytojas gali skirti kitų vaistų, kurie pradeda veikti tik po kelių savaičių. Kai stresas ar nerimas stiprina simptomus, padeda kognityvinė elgesio terapija ir kitos psichologinės pagalbos formos. Dietologas gali pasiūlyti mažo FODMAP kiekio dietą.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

• veskite maisto ir simptomų dienoraštį, kad atpažintumėte, kas sukelia paūmėjimus;
• valgykite reguliariai, lėtai ir nepraleiskite valgių;
• esant vidurių užkietėjimui, valgykite daugiau tirpių skaidulų: avižų, ankštinių, morkų, linų sėmenų;
• viduriuojant, mažiau valgykite viso grūdo produktų, riešutų ir sėklų, gerkite pakankamai vandens;
• per dieną suvalgykite ne daugiau kaip 3 porcijas vaisių ir išgerkite ne daugiau kaip 3 puodelius kavos ar arbatos;
• venkite saldiklio sorbitolio, ribokite alkoholį ir gazuotus gėrimus;
• reguliariai judėkite ir raskite būdų atsipalaiduoti.

DŽS išvengti neįmanoma, tačiau paūmėjimų galima išvengti atpažinus juos sukeliančius maisto produktus, valgant reguliariai ir valdant stresą.