Gripas

• staigiai pakilusi aukšta temperatūra
• kūno, raumenų gėla
• didelis nuovargis, išsekimas
• sausas kosulys
• gerklės skausmas
• galvos skausmas
• šaltkrėtis
• sloga ar užgulta nosis
• nemiga
• apetito stoka

Simptomai atsiranda labai greitai, dažnai per kelias valandas. Vaikams gali skaudėti ausis ir akis, padidėti limfmazgiai, jie tampa mažiau aktyvūs, gali vemti ar viduriuoti. Peršalimas, priešingai, prasideda pamažu per 1-2 dienas, daugiausia pažeidžia nosį ir gerklę ir retai sukelia aukštą temperatūrą.

Daugiau apie simptomus:

Gripą sukelia gripo virusai. Jie plinta su lašeliais kosint, čiaudint ar kalbant, rečiau - prisilietus prie užteršto paviršiaus ir paskui prie burnos, nosies ar akių. Ant rankų ir paviršių virusai gali išlikti iki paros.

Didesnė sunkaus gripo rizika:

• 65 metų ir vyresniems žmonėms;
• vaikams iki 5 metų;
• nėščiosioms ir neseniai pagimdžiusioms;
• sergantiesiems lėtinėmis ligomis - diabetu, astma, širdies, plaučių, kepenų, inkstų ar nervų sistemos ligomis;
• žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• nerimaujate dėl kūdikio ar vaiko būklės;
• priklausote didesnės rizikos grupei;
• jaučiatės labai blogai ar trūksta oro;
• simptomai nepagerėja per 7 dienas.

Gripas labai užkrečiamas. Labiausiai užkrečiama pirmąsias 5 dienas nuo susirgimo. Virusai plinta kosint, čiaudint ir per rankas bei paviršius.

Dažniausiai gripas atpažįstamas pagal simptomus. Prireikus imamas tepinėlis iš nosies ar gerklės: greitieji testai rezultatą parodo per 15-20 minučių, tačiau yra mažiau tikslūs nei laboratoriniai tyrimai.

Dauguma žmonių pasveiksta namuose. Antibiotikai gripo virusų neveikia. Didesnės rizikos žmonėms ar sunkiai sergantiems gydytojas gali skirti antivirusinių vaistų - jie veiksmingiausi pradėjus vartoti per pirmas 2 dienas nuo simptomų pradžios.

Gripas gali sukelti komplikacijų: bronchitą, ausų ar ančių uždegimą, plaučių uždegimą, retai - širdies, smegenų ar raumenų uždegimą. Jis taip pat gali paūminti lėtines ligas, pavyzdžiui, astmą.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

• daug ilsėkitės ir miegokite;
• gerkite daug skysčių - šviesus šlapimas rodo, kad skysčių pakanka;
• dėl karščiavimą ir skausmą mažinančių vaistų pasitarkite su vaistininku; prieš duodami vaikams patikrinkite, ar vaistas tinka jų amžiui, ir nevartokite kelių preparatų su ta pačia veikliąja medžiaga;
• kol karščiuojate ar jaučiatės blogai, likite namie.

Geriausia apsauga - kasmetinis skiepas nuo gripo, ypač rekomenduojamas didesnės rizikos žmonėms. Taip pat dažnai plaukite rankas muilu ir šiltu vandeniu, kosėdami ir čiaudėdami prisidenkite servetėle ar alkūne, panaudotas servetėles iškart išmeskite.