Hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija)

Kiti pavadinimai: Hašimoto tiroiditas, skydliaukės nepakankamumas, sumažėjusi skydliaukės veikla

Hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės veikla) - tai dažna būklė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų. Ji gali sukelti nuovargį ir svorio augimą. Gydant galima gyventi įprastą gyvenimą.

Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.

Hipotirozės simptomai

  • didelis nuovargis
  • dažniau nei įprastai šąla
  • svorio augimas
  • vidurių užkietėjimas
  • sunku susikaupti ar aiškiai mąstyti
  • prasta nuotaika ar depresija
  • sausa oda, sausi plaukai ar plaukų slinkimas
  • užkimęs balsas
  • nereguliarios ar gausios menstruacijos

Simptomai gali būti lengvi ir sunkiai pastebimi. Jie dažniausiai atsiranda pamažu ir laikui bėgant stiprėja.

Daugiau apie simptomus:

Hipotirozės priežastys

Dažniausia priežastis - autoimuninė Hašimoto liga, kai imuninė sistema puola skydliaukę. Ji dažniausiai pasitaiko moterims ir paprastai prasideda 30-50 metų. Kitos priežastys:

  • kitos skydliaukės ligos, pavyzdžiui, uždegimas;
  • kaklo ar skydliaukės operacija ar spindulinis gydymas;
  • jodo trūkumas mityboje.

Rizika didesnė, jei skydliaukės ligomis sirgo artimieji.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

  • įtariate sumažėjusią skydliaukės veiklą;
  • sergate hipotiroze ir esate nėščia ar planuojate nėštumą.

Hipotirozės diagnostika

Gydytojas klausinėja apie simptomus, šeimos ligas ir neseniai buvusį nėštumą, apčiuopia skydliaukę. Kraujo tyrimu nustatomas skydliaukę stimuliuojančio hormono ir skydliaukės hormono kiekis.

Hipotirozės gydymas

Hipotirozė dažniausiai gydoma vaistais, pakeičiančiais trūkstamą skydliaukės hormoną. Juos paprastai reikia vartoti visą gyvenimą. Reguliariai atliekami kraujo tyrimai, kad būtų parinkta tinkama dozė - netinkama dozė gali sukelti pykinimą, viduriavimą, galvos skausmą ar miego sutrikimus.

Tinkamai gydoma hipotirozė dažniausiai nepavojinga. Negydoma ar netinkamai gydoma ji didina širdies ligų ir kaulų retėjimo riziką, labai retai sukelia gyvybei pavojingą būklę. Nėštumo metu negydoma hipotirozė didina preeklampsijos, apsigimimų, priešlaikinio gimdymo ar persileidimo riziką, todėl dozę dažnai tenka koreguoti.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Ką galite daryti patys

  • vartokite paskirtus vaistus kasdien;
  • lankykitės kontroliniuose kraujo tyrimuose;
  • praneškite gydytojui apie šalutinį poveikį;
  • planuodama nėštumą ar pastojusi, praneškite gydytojui.

Hipotirozės prevencija

Hipotirozės dažniausiai išvengti neįmanoma, tačiau pakankamas jodo kiekis mityboje mažina jodo trūkumo sukeltos hipotirozės riziką.

Dažniausi klausimai

Kas dažniausiai sukelia hipotirozę?

Hašimoto liga - autoimuninė būklė.

Ar hipotirozė išgydoma?

Ji dažniausiai valdoma vaistais visą gyvenimą, ir galima gyventi įprastą gyvenimą.

Kokie hipotirozės simptomai?

Nuovargis, šalimas, svorio augimas, užkietėję viduriai, sausa oda, prasta nuotaika.

Ar hipotirozė pavojinga nėštumo metu?

Negydoma ji didina komplikacijų riziką, todėl nėštumo metu būtina gydytojo priežiūra.

Susijusios ligos