Depresija
Kiti pavadinimai: depresinis sutrikimas, prislėgta nuotaika, didžioji depresija
Depresija - tai daugiau nei kelių dienų prislėgtumas. Ji pasireiškia ilgai, savaites ar mėnesius, trunkančiu liūdesiu, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Depresija yra tikra liga su tikrais simptomais, o ne silpnumo požymis. Tinkamai gydant ir padedant dauguma žmonių visiškai pasveiksta.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Depresijos simptomai
- ilgai trunkantis liūdesys ir beviltiškumas
- nebedomina anksčiau mėgta veikla
- dažnas verksmingumas
- nerimas
- nuolatinis nuovargis
- prastas miegas
- sumažėjęs apetitas
- sumažėjęs lytinis potraukis
- skausmai ir maudimas
Depresijos sunkumas būna įvairus - nuo lengvo prislėgtumo iki sunkios depresijos, kai gali kilti minčių apie savižudybę. Dažnai kartu būna nerimo simptomų.
Daugiau apie simptomus:
Depresijos priežastys
Depresiją gali išprovokuoti gyvenimą keičiantys įvykiai, pavyzdžiui, artimojo netektis, darbo praradimas ar gimdymas. Didesnė tikimybė susirgti, jei depresija sirgo šeimos nariai. Kartais depresija atsiranda be aiškios priežasties.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- manote, kad sergate depresija - nedelskite, nes anksčiau kreipusis pagalbos anksčiau pasveikstama;
- prislėgta nuotaika trunka ilgiau nei 2 savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui.
- kyla minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą - skambinkite 112.
Depresijos diagnostika
Šeimos gydytojas paklaus apie nuotaiką, savijautą ir gyvenimo įvykius, gali paprašyti užpildyti klausimyną. Kartais atliekami kraujo tyrimai, kad būtų atmestos kitos priežastys, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai. Kreiptis galima ir tiesiogiai į psichikos sveikatos centrą.
Depresijos gydymas
Gydymas priklauso nuo depresijos sunkumo. Gali būti taikoma:
- gyvenimo būdo pokyčiai;
- pokalbių terapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija;
- vaistai - antidepresantai.
Esant lengvai depresijai, gali būti rekomenduojamas stebėjimas, fizinis aktyvumas, specialisto prižiūrima savipagalba ir pokalbių terapija. Vidutinei ar sunkiai depresijai dažnai taikomas pokalbių terapijos ir antidepresantų derinys. Esant sunkiai depresijai, gali būti nukreipiama pas psichikos sveikatos specialistų komandą intensyvesniam gydymui. Nenutraukite vaistų be gydytojo žinios.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- daugiau judėkite;
- sumažinkite alkoholio kiekį;
- meskite rūkyti;
- maitinkitės sveikiau;
- perskaitykite savipagalbos knygą;
- prisijunkite prie palaikymo grupės, kad geriau suprastumėte, kas sukelia prislėgtą nuotaiką;
- dalykitės išgyvenimais su artimaisiais ar žmonėmis, patyrusiais panašių sunkumų;
- emocinės paramos galite gauti paskambinę Vilties linija 116 123 ar Jaunimo linija 8 800 28888.
Depresijos prevencija
Depresijos išvengti ne visada įmanoma, tačiau fizinis aktyvumas, ryšiai su artimaisiais, saikingas alkoholio vartojimas ir ankstyva pagalba dėl emocinių sunkumų mažina riziką.
Dažniausi klausimai
Ar depresija yra silpnumo požymis?
Ne. Tai tikra liga su tikrais simptomais.
Ar nuo depresijos galima pasveikti?
Taip, tinkamai gydant ir padedant dauguma žmonių visiškai pasveiksta.
Kas padeda sergant lengva depresija?
Fizinis aktyvumas, savipagalba ir pokalbių terapija.
Kur kreiptis, jei reikia pasikalbėti dabar?
Emocinės paramos linijomis, pavyzdžiui, Vilties linija 116 123. Esant pavojui skambinkite 112.