Policitemija (eritrocitozė)
Kiti pavadinimai: eritrocitozė, tirštas kraujas, tikroji policitemija
Eritrocitozė, kartais vadinama policitemija, reiškia per didelę raudonųjų kraujo kūnelių koncentraciją kraujyje. Kraujas tampa tirštesnis ir prasčiau teka kraujagyslėmis bei organais. Dėl to atsiranda daugelis simptomų ir didėja krešulių rizika.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Policitemijos simptomai
- galvos skausmas
- neryškus matymas
- paraudusi oda, ypač veido, plaštakų ir pėdų
- nuovargis
- aukštas kraujospūdis
- galvos svaigimas
- pilvo diskomfortas
- sumišimas
- kraujavimas iš nosies ir mėlynės
- podagra - sąnarių skausmas, sustingimas ir tinimas
- odos niežulys, ypač po vonios ar dušo
Ne visi turi simptomų. Eritrocitozė kartais nustatoma atsitiktinai atliekant įprastą kraujo tyrimą. Ji didina kraujo krešulių, infarkto ir insulto riziką.
Daugiau apie simptomus:
Policitemijos priežastys
Eritrocitozė skirstoma pagal priežastį:
- tariama eritrocitozė - raudonųjų kūnelių kiekis normalus, tačiau sumažėjęs plazmos kiekis; ją dažnai lemia antsvoris, rūkymas, alkoholis ar kai kurie vaistai, pavyzdžiui, šlapimą varantys;
- santykinė policitemija - dažnai dėl skysčių trūkumo;
- pirminė eritrocitozė, dažniausiai tikroji policitemija - reta lėtai progresuojanti kraujo vėžio rūšis, kurią dažniausiai lemia JAK2 geno pokytis; ji dažniausiai nustatoma apie 60 metų ir paprastai nepaveldima;
- antrinė eritrocitozė - kai kita liga, pavyzdžiui, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar inkstų liga, skatina raudonųjų kūnelių gamybą.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- turite nepraeinančių eritrocitozės simptomų.
- vienoje kojoje skauda, ji patinusi, paraudusi, jautri ir šilta;
- staiga trūksta oro, skauda krūtinę ar viršutinę nugaros dalį, atkosite kraujo;
- svaigsta galva ar nualpote;
- įtariate infarktą ar insultą.
Policitemijos diagnostika
Eritrocitozė nustatoma kraujo tyrimu, kuriuo įvertinamas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis ir hematokritas - kiek vietos kraujyje užima raudonieji kūneliai. Priežasčiai nustatyti gali būti nukreipiama pas hematologą ir atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, genų.
Policitemijos gydymas
Gydymas priklauso nuo tipo ir priežasties. Tariama eritrocitozė gali pagerėti metus rūkyti, sumažinus alkoholio kiekį ar sureguliavus svorį. Antrinės eritrocitozės atveju gydoma ją sukėlusi liga. Esant tikrajai policitemijai, dažnai reguliariai nuleidžiama šiek tiek kraujo (venesekcija), gali būti skiriami vaistai krešulių rizikai mažinti ir kraujo ląstelių gamybai slopinti. Gydymą parenka hematologas.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- meskite rūkyti;
- ribokite alkoholį;
- gerkite pakankamai skysčių;
- palaikykite sveiką svorį ir būkite aktyvūs;
- ilgai nesėdėkite nejudėdami, ypač keliaudami.
Policitemijos prevencija
Tariamos eritrocitozės riziką mažina nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, sveikas svoris ir pakankamas skysčių kiekis.
Dažniausi klausimai
Ar tirštas kraujas pavojingas?
Jis didina krešulių, infarkto ir insulto riziką, todėl reikia gydytojo priežiūros.
Ar tikroji policitemija yra vėžys?
Taip, tai reta, lėtai progresuojanti kraujo vėžio rūšis, kuri dažnai sėkmingai kontroliuojama.
Ar rūkymas gali tirštinti kraują?
Taip, rūkymas yra dažna tariamos eritrocitozės priežastis.
Kodėl niežti oda po dušo?
Tai būdingas tikrosios policitemijos simptomas.