Lėtinis stresas ir perdegimas
Kiti pavadinimai: perdegimo sindromas, lėtinis stresas, emocinis išsekimas
Stresas dažniausiai yra reakcija į psichologinį ar emocinį spaudimą, dažnai susijusį su jausmu, kad prarandate kontrolę. Daugelis žmonių kartais patiria stresą, o nedidelis stresas kai kuriuos net motyvuoja. Tačiau nuolatinis stresas gali tapti problema ir lemti išsekimą, dažnai vadinamą perdegimu.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Lėtinio streso simptomai
- galvos skausmas ar svaigimas
- įsitempę ar skausmingi raumenys
- skrandžio ir virškinimo sutrikimai
- krūtinės diskomfortas ar greitas širdies plakimas
- lytinio gyvenimo sunkumai
- sunku susikaupti ir priimti sprendimus
- jausmas, kad esate užgriuvę darbais
- nuolatinis nerimavimas
- užmaršumas
- dirglumas, greitai prarandama kantrybė
- per daug ar per mažai miego
- per daug ar per mažai valgoma
- vengiama tam tikrų vietų ar žmonių
- daugiau geriama ar rūkoma
Stresas pasireiškia fiziniais, psichologiniais ir elgesio simptomais.
Daugiau apie simptomus:
Lėtinio streso priežastys
Patiriant stresą organizmas išskiria hormonus, pavyzdžiui, adrenaliną ir kortizolį, todėl gali greičiau plakti širdis ar prakaituoti. Stresą gali sukelti:
- darbo krūvis, nedarbas ar išėjimas į pensiją;
- šeimos sunkumai, pavyzdžiui, santykių problemos, skyrybos ar rūpinimasis artimuoju;
- finansinės problemos, netikėtos sąskaitos ar skolos;
- sveikatos problemos, liga, trauma ar netektis;
- dideli gyvenimo pokyčiai, net ir džiugūs, pavyzdžiui, būsto pirkimas, vaiko gimimas ar vestuvės.
Kartais stresas atsiranda be aiškios priežasties.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- sunku susidoroti su stresu;
- patys taikomi būdai nepadeda;
- norite gauti siuntimą pas specialistą.
- žmogus sunkiai save sužalojo, pavyzdžiui, perdozavo - skambinkite 112. Patys nevairuokite.
- kyla minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą - skambinkite 112.
Lėtinio streso diagnostika
Gydytojas paklaus apie simptomus, gyvenimo aplinkybes ir savijautą, gali atmesti kitas simptomų priežastis. Jei reikia, nukreips pas psichologą ar psichikos sveikatos specialistą.
Lėtinio streso gydymas
Stresui įveikti gali padėti pokalbių terapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, ir savipagalbos metodai. Kreiptis galima į šeimos gydytoją ar tiesiogiai į psichikos sveikatos centrą.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- pasikalbėkite su draugu, artimuoju ar sveikatos specialistu;
- pradėkite reguliariai judėti ir skirkite laiko sau;
- taikykite paprastus laiko planavimo būdus;
- išbandykite kvėpavimo pratimus;
- iš anksto planuokite įtemptas dienas ar įvykius;
- nesistenkite visko padaryti iš karto - kelkite mažus, pasiekiamus tikslus;
- nesutelkite dėmesio į tai, ko negalite pakeisti;
- neužsisklęskite - dauguma žmonių kada nors patiria stresą;
- nesistenkite susidoroti su stresu alkoholiu, rūkymu, lošimais ar narkotikais - tai gali pabloginti psichikos sveikatą.
Lėtinio streso prevencija
Reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, ryšiai su artimaisiais, poilsio pertraukos ir realistiški tikslai padeda išvengti lėtinio streso.
Dažniausi klausimai
Ar stresas visada kenkia?
Ne. Nedidelis stresas gali motyvuoti, tačiau nuolatinis stresas gali tapti problema.
Ką daryti patiriant stresą darbe?
Planuokite laiką, darykite pertraukas, kelkite mažus tikslus ir pasikalbėkite su vadovu ar artimaisiais.
Ar alkoholis padeda nusiraminti?
Ne. Alkoholis ilgainiui gali pabloginti psichikos sveikatą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kai sunku susidoroti su stresu ir patys taikomi būdai nepadeda.