Šlapimo takų infekcija ir cistitas

• skausmas ar deginimas šlapinantis
• dažnesnis nei įprastai šlapinimasis, taip pat naktį
• staigus ar skubus noras šlapintis
• drumstas šlapimas
• kraujas šlapime
• pilvo apačios skausmas ar nugaros skausmas po šonkauliais
• aukšta temperatūra, karščio ar šalčio jausmas, šaltkrėtis
• labai žema temperatūra, žemesnė nei 36 °C
• nuovargis ar silpnumas

Vaikams gali pasireikšti karščiavimas, bloga savijauta, irzlumas, prastas valgymas, šlapinimasis į lovą ar kelnes, vėmimas. Vyresniems, silpniems žmonėms ar turintiems kateterį gali atsirasti elgesio pokyčių, sumišimas, stipresnis šlapimo nelaikymas, naujas drebulys. Jei šlapimas tik tamsus ar stipraus kvapo, gali būti, kad geriate per mažai vandens.

Daugiau apie simptomus:

Infekciją dažniausiai sukelia iš išmatų į šlapimo takus per šlaplę patekusios bakterijos. Moterų šlaplė trumpesnė, todėl bakterijos lengviau pasiekia pūslę ar inkstus.

Rizika didesnė:

• nėštumo metu;
• nusišluostant po tuštinimosi iš galo į priekį;
• esant šlapimo takų užsikimšimui, pavyzdžiui, dėl inkstų akmenų;
• kai sunku visiškai ištuštinti pūslę, pavyzdžiui, dėl padidėjusios prostatos ar vaikų vidurių užkietėjimo;
• turint šlapimo kateterį;
• esant susilpnėjusiam imunitetui, pavyzdžiui, dėl blogai kontroliuojamo diabeto ar chemoterapijos;
• po menopauzės;
• naudojant spermicidus;
• geriant per mažai skysčių.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• 16-64 metų moterims, kurios nėra nėščios ir nežindo, gali padėti vaistininkas;
• skubiai, jei esate 65 metų ar vyresni ar vaikui 15 metų ar mažiau;
• skubiai, jei temperatūra labai aukšta ar žema, krečia šaltis;
• skubiai, jei esate vyras;
• skubiai, jei sergate diabetu, turite kateterį, esate nėščia ar turite susilpnėjusį imunitetą;
• skubiai, jei simptomai greitai stiprėja ar negerėja per 48 valandas;
• skubiai, jei infekcijos kartojasi - 2 per 6 mėnesius ar 3 per metus;
• skubiai, jei skauda pilvo apačią ar nugarą po šonkauliais ar šlapime yra kraujo.

Ne. Šlapimo takų infekcija neperduodama nuo žmogaus žmogui.

Gydytojas gali atlikti šlapimo tyrimą, nors ne visada jo reikia. Jei infekcijos kartojasi ar užsitęsia, gali būti siunčiama pas specialistą papildomiems tyrimams.

Gydytojas gali patarti dėl savipagalbos ir skausmą malšinančių vaistų, paskirti trumpą antibiotikų kursą arba pasiūlyti palaukti 48 valandas, nes simptomai gali praeiti savaime. Paskirtus vaistus būtina vartoti iki galo.

Jei infekcijos kartojasi, gali būti skiriami kiti antibiotikai, ilgesnis profilaktinis gydymas, po menopauzės - vietinės hormoninės priemonės, ar siunčiama pas specialistą. Kartais simptomai užsitęsia, nors tyrimai infekcijos nerodo - tai gali būti lėtinė infekcija, kurią nustatyti ir gydyti sunkiau.

Negydoma inkstų infekcija gali būti pavojinga ir sukelti sepsį.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

• ilsėkitės ir gerkite pakankamai skysčių, kad šlapimas būtų šviesus;
• venkite pūslę dirginančių gėrimų - vaisių sulčių, kavos ir alkoholio;
• dėl skausmą ir temperatūrą mažinančių vaistų pasitarkite su vaistininku;
• spanguolių produktai gali padėti išvengti infekcijų, tačiau nėra įrodymų, kad jie gydytų jau prasidėjusią infekciją.

Šlapimo takų infekcijų riziką mažina:

• pakankamas skysčių kiekis;
• nusišluostymas iš priekio į galą;
• pasišlapinimas kuo greičiau po lytinių santykių;
• noro šlapintis neatidėliojimas;
• vidurių užkietėjimo gydymas.