Vėžys (onkologinės ligos)

Kiti pavadinimai: onkologinė liga, piktybinis navikas, auglys, onkologija

Vėžys - tai būklė, kai organizmo ląstelės pradeda nekontroliuojamai augti ir daugintis. Yra daugiau nei 200 vėžio rūšių, galinčių pažeisti bet kurią kūno dalį. Anksti nustatytą vėžį dažnai lengviau gydyti, todėl svarbu laiku kreiptis dėl neįprastų simptomų.

Onkologinės ligos TLK-10: C00-C97

Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.

Vėžio simptomai

  • naujas gumbas ar patinimas bet kurioje kūno vietoje
  • gausus prakaitavimas, ypač naktį, ar ilgai nepraeinanti temperatūra
  • neįprastas nuovargis
  • neįprastos mėlynės ar kraujavimas - iš išangės, su šlapimu, vėmimas krauju
  • neįprastas skausmas bet kurioje vietoje
  • svorio kritimas be priežasties, apetito stoka
  • dažnas ar skubus šlapinimasis, skausmas šlapinantis
  • naujas ar pakitęs apgamas, negyjanti žaizdelė
  • odos ar akių pageltimas
  • dažnas, stiprus rėmuo, užsitęsęs pilvo pūtimas, tuštinimosi pokyčiai
  • rijimo sutrikimai, užkimimas, negyjančios burnos opos
  • nepraeinantis kosulys, dusulys, kraujo atkosėjimas
  • neįprastas kraujavimas iš makšties

Dauguma šių simptomų dažni ir dažniausiai juos sukelia kitos ligos. Tai nereiškia, kad sergate vėžiu, tačiau svarbu pasitikrinti.

Daugiau apie simptomus:

Vėžio priežastys

Susirgti vėžiu gali bet kas, o priežastis ne visada aiški. Riziką didina:

  • vyresnis amžius;
  • tam tikros vėžio rūšys šeimoje;
  • rūkymas, antsvoris, alkoholis, per didelis saulės poveikis;
  • kai kurie virusai, pavyzdžiui, ŽPV ar hepatitas;
  • kai kurios ligos, pavyzdžiui, sunkus refliuksas ar paveldimi sindromai;
  • aplinka - asbestas, oro tarša.

Kartais vėžys išplinta iš vienos vietos į kitą - tai vadinama metastazėmis.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

  • pastebėjote simptomų ar pokyčių, kurie jums neįprasti ir kelia nerimą;
  • simptomai nepraeina ar stiprėja.

Vėžio diagnostika

Šeimos gydytojas įvertina simptomus ir, įtaręs vėžį, skubiai nukreipia papildomiems tyrimams ar pas specialistą. Tyrimai priklauso nuo įtariamos vėžio rūšies: kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai, biopsija.

Vėžio gydymas

Gydymas priklauso nuo vėžio rūšies, vietos, stadijos ir bendros sveikatos. Gali būti taikoma operacija, chemoterapija, spindulinis gydymas, imunoterapija, taikinių terapija ir palaikomasis gydymas. Gydymo planą sudaro specialistų komanda.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Ką galite daryti patys

  • dalyvaukite prevencinėse patikrose, kai esate kviečiami - gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos vėžio;
  • nedelsdami kreipkitės dėl neįprastų simptomų.

Vėžio prevencija

Vėžio ne visada galima išvengti, tačiau riziką mažina:

  • prevencinės patikros;
  • skiepai nuo ŽPV ir hepatito B;
  • rūkymo atsisakymas;
  • saikingas alkoholis;
  • sveikas svoris ir subalansuota mityba;
  • fizinis aktyvumas - bent 150 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę;
  • apsauga nuo saulės;
  • genetinė konsultacija, jei šeimoje yra tam tikrų vėžio atvejų.

Dažniausi klausimai

Kokie bendri vėžio požymiai?

Naujas gumbas, svorio kritimas be priežasties, neįprastas nuovargis, naktinis prakaitavimas, neįprastas kraujavimas, nepraeinantis kosulys ar skausmas.

Ar vėžys išgydomas?

Daugelis vėžio rūšių, nustatytos anksti, sėkmingai gydomos. Gydymo rezultatai priklauso nuo rūšies ir stadijos.

Kaip sumažinti vėžio riziką?

Nerūkyti, riboti alkoholį, palaikyti sveiką svorį, judėti, saugotis saulės, skiepytis nuo ŽPV ir hepatito B, dalyvauti prevencinėse patikrose.

Kas yra metastazės?

Tai vėžio išplitimas iš pirminės vietos į kitas kūno dalis.

Susijusios ligos