Sklerodermija (sisteminė sklerozė)

Kiti pavadinimai: sisteminė sklerozė, morfėja, židininė sklerodermija

Sklerodermija - tai autoimuninių ligų grupė, sukelianti sukietėjusius, sustorėjusius odos plotus, o kartais - raumenų, kaulų, vidaus organų ir kraujagyslių problemų. Ji neišgydoma, tačiau simptomus dažniausiai galima valdyti įvairiais gydymo būdais.

Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.

Sklerodermijos simptomai

  • vienas ar keli kieti odos plotai
  • pakitusios spalvos ovalios, blizgančios, kartais beplaukės dėmės
  • linijomis sustorėjusi oda, dažniausiai vaikų rankose ir kojose, kartais kaktoje ir galvos odoje
  • pirštų balimas šaltyje (Reino sindromas)
  • sustorėjusi plaštakų, pėdų ir veido oda
  • raudonos dėmelės ant odos, kieti gumbeliai po oda
  • rėmuo ir rijimo sutrikimai
  • svorio kritimas, nuovargis, sąnarių skausmas ir sustingimas
  • dusulys ir aukštas kraujospūdis, jei pažeisti vidaus organai

Sisteminė sklerozė dažniausiai pasireiškia 30-50 metų moterims, vaikams retai. Kai kurie sklerodermijos tipai ilgainiui pagerėja savaime, kiti gali sukelti sunkių, gyvybei pavojingų problemų.

Daugiau apie simptomus:

Sklerodermijos priežastys

Manoma, kad sklerodermija atsiranda, kai dalis imuninės sistemos tampa per daug aktyvi ir nekontroliuojama. Dėl to jungiamojo audinio ląstelės gamina per daug kolageno ir audiniai randėja bei storėja. Kodėl taip nutinka, neaišku. Manoma, kad svarbūs tam tikri genai, o rizika didesnė, jei liga serga artimas giminaitis.

Pagrindiniai tipai - židininė sklerodermija (morfėja), dažniausiai pažeidžianti odą, ir sisteminė sklerozė, galinti pažeisti kraujotaką ir vidaus organus.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

  • atsirado sukietėjusių ar sustorėjusių odos plotų;
  • pirštai šaltyje balsta ir kartu atsiranda kitų simptomų.

Sklerodermijos diagnostika

Gydytojas įvertina simptomus, apžiūri odą ir nukreipia pas specialistą tyrimams. Sergant sistemine skleroze reguliariai matuojamas kraujospūdis ir atliekami organų tyrimai.

Sklerodermijos gydymas

Gydymu siekiama palengvinti simptomus, neleisti ligai blogėti, laiku nustatyti ir gydyti komplikacijas bei išsaugoti pažeistų kūno dalių funkciją. Dažnas gydymas:

  • kraujotaką gerinantys vaistai;
  • imuninės sistemos aktyvumą mažinantys vaistai;
  • steroidai sąnarių ir raumenų problemoms;
  • odos drėkinimas;
  • vaistai kitiems simptomams, pavyzdžiui, skausmui, rėmeniui ir aukštam kraujospūdžiui.

Esant sunkiems simptomams gali prireikti operacijos. Taip pat taikoma lazerio ir fotodinaminė terapija. Kineziterapija ir tempimo pratimai padeda išlaikyti raumenų elastingumą, o ergoterapeutas - prisitaikyti prie judėjimo sunkumų.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Ką galite daryti patys

  • reguliariai atlikite kineziterapeuto rekomenduotus tempimo pratimus;
  • drėkinkite pažeistą odą;
  • šaltyje šildykite rankas ir kojas storomis pirštinėmis ir kojinėmis;
  • maitinkitės sveikai ir reguliariai mankštinkitės;
  • meskite rūkyti;
  • planuodamos nėštumą pasitarkite su gydytoju.

Sklerodermijos prevencija

Sklerodermijos išvengti neįmanoma, tačiau reguliarūs patikrinimai padeda laiku pastebėti organų pažeidimus.

Dažniausi klausimai

Ar sklerodermija išgydoma?

Ne, tačiau simptomus dažniausiai galima valdyti.

Kuo skiriasi židininė ir sisteminė sklerodermija?

Židininė dažniausiai pažeidžia tik odą, o sisteminė gali pažeisti ir vidaus organus.

Kam dažniausiai pasitaiko sisteminė sklerozė?

30-50 metų moterims.

Ar galima pastoti sergant sistemine skleroze?

Taip, jei nėštumas planuojamas su gydytoju, kai liga stabili.

Susijusios ligos