Hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis)

Kiti pavadinimai: aukštas kraujospūdis, padidėjęs kraujospūdis, arterinė hipertenzija, aukštas spaudimas

Hipertenzija - tai nuolat padidėjęs arterinis kraujospūdis, kai kraujas per stipriai spaudžia kraujagyslių sieneles. Ji dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl daug žmonių nežino, kad serga. Negydoma hipertenzija didina infarkto, insulto ir kitų sunkių ligų riziką.

Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.

Hipertenzijos simptomai

  • dažniausiai jokių simptomų
  • retais atvejais galvos skausmas
  • neryškus matymas
  • krūtinės skausmas

Kraujospūdis užrašomas dviem skaičiais, pavyzdžiui, 120/80: viršutinis (sistolinis) rodo spaudimą širdžiai susitraukiant, apatinis (diastolinis) - tarp susitraukimų. Normalus kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80. Matuojant gydytojo kabinete, kraujospūdis laikomas padidėjusiu, kai jis yra 140/90 ar daugiau, o matuojant namuose - 135/85 ar daugiau. Kraujospūdis, viršijantis 180/120, yra pavojingas ir reikalauja skubios pagalbos.

Daugiau apie simptomus:

Hipertenzijos priežastys

Dažniausiai hipertenzija vystosi pamažu, su amžiumi, ir vienos aiškios priežasties nėra. Tai vadinama pirmine hipertenzija. Kartais kraujospūdį padidina kita liga ar kai kurie vaistai - tai antrinė hipertenzija.

Rizikos veiksniai:

  • vyresnis amžius;
  • hipertenzija sergantys artimieji;
  • daug druskos ir nesveika mityba;
  • antsvoris;
  • mažas fizinis aktyvumas;
  • rūkymas;
  • per didelis alkoholio kiekis;
  • ilgalaikis stresas.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

  • matuojant namuose kraujospūdis ne kartą viršija 135/85;
  • dažnai skauda galvą ar matote neryškiai;
  • kartais skauda krūtinę;
  • jums daugiau nei 40 metų ir kraujospūdžio nesitikrinote ilgiau nei 5 metus.

Hipertenzijos diagnostika

Kraujospūdį galima pasimatuoti pas šeimos gydytoją, vaistinėje ar namuose. Hipertenzija nustatoma ne iš vieno matavimo - kraujospūdis turi būti padidėjęs keliais skirtingais kartais. Gydytojas gali paprašyti kelias dienas matuoti kraujospūdį namuose arba paskirti parą nešioti nešiojamą matavimo aparatą.

Vaikų ir paauglių kraujospūdis vertinamas lyginant su to paties amžiaus, ūgio ir lyties bendraamžiais.

Hipertenzijos gydymas

Pirmas žingsnis - gyvensenos pokyčiai. Jie dažnai gerokai sumažina kraujospūdį.

Jei kraujospūdis labai didelis, yra didelė komplikacijų rizika arba jis nemažėja keičiant gyvenseną, gydytojas skiria vaistų. Vaistas parenkamas individualiai pagal kraujospūdį, amžių ir kitas ligas. Kai kuriems žmonėms reikia kelių vaistų. Vaistus svarbu vartoti nuolat, net jei jaučiatės gerai.

Jei hipertenziją sukėlė kita liga, gydoma ir ji. Net nedidelis kraujospūdžio sumažinimas sumažina infarkto ir insulto riziką.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Ką galite daryti patys

  • valgykite mažiau druskos;
  • valgykite daugiau daržovių, vaisių ir viso grūdo produktų;
  • būkite fiziškai aktyvūs kasdien;
  • jei turite antsvorio, numeskite svorio;
  • ribokite alkoholį ir kofeiną;
  • nerūkykite;
  • reguliariai matuokitės kraujospūdį ir užsirašykite rezultatus.

Hipertenzijos prevencija

Sveika mityba su mažiau druskos, reguliarus fizinis aktyvumas, sveikas svoris, nerūkymas ir saikingas alkoholis padeda išvengti hipertenzijos. Suaugusiems verta reguliariai matuotis kraujospūdį, ypač po 40 metų.

Dažniausi klausimai

Koks kraujospūdis laikomas normaliu?

Normalus kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80. Matuojant gydytojo kabinete, padidėjusiu laikomas 140/90 ar didesnis kraujospūdis, o matuojant namuose - 135/85 ar didesnis.

Kodėl hipertenzija vadinama tyliąja žudike?

Nes ji dažniausiai nesukelia jokių simptomų, bet pamažu žaloja širdį, kraujagysles, smegenis, inkstus ir akis. Vienintelis būdas sužinoti - matuotis kraujospūdį.

Kuo pavojinga hipertenzija?

Ji didina infarkto, insulto, širdies nepakankamumo, inkstų ligų ir kraujagyslinės demencijos riziką.

Ar galima sumažinti kraujospūdį be vaistų?

Dažnai taip: mažiau druskos, daugiau judėjimo, svorio mažinimas, alkoholio ribojimas ir rūkymo atsisakymas gali gerokai sumažinti kraujospūdį. Jei to nepakanka, gydytojas skiria vaistų.

Ar galima nutraukti vaistus, kai kraujospūdis normalus?

Ne. Normalus kraujospūdis dažnai reiškia, kad vaistai veikia. Vaistų dozę keisti ar juos nutraukti galima tik pasitarus su gydytoju.

Susijusios ligos