Kontaktinis dermatitas

• niežtinti, pūslėta, sausa ir suskeldėjusi oda
• šviesioje odoje - paraudimas, tamsesnėje - tamsiai rudos, violetinės ar pilkos dėmės
• deginimas ar gėlimas
• skausmingos, skysčio pripildytos pūslės

Reakcija dažniausiai atsiranda per kelias valandas ar dienas po sąlyčio. Dažniausiai pažeidžiamos rankos ir veidas. Kartais pažeista oda infekuojasi - simptomai greitai stiprėja, atsiranda išskyrų, didėja skausmas, bloga savijauta ar šaltkrėtis.

Daugiau apie simptomus:

Kontaktinis dermatitas atsiranda, kai oda reaguoja į:

• dirgiklį - medžiagą, tiesiogiai pažeidžiančią išorinį odos sluoksnį;
• alergeną - medžiagą, sukeliančią imuninės sistemos reakciją.

Dažni dirgikliai:

• muilas ir plovikliai;
• antiseptikai ir dezinfekantai;
• kvapiosios ir konservuojamosios medžiagos kosmetikoje;
• tirpikliai ir mašinų alyvos;
• rūgštys ir šarmai;
• cementas, dulkės ir žemė;
• kietas ar stipriai chloruotas vanduo;
• kai kurie augalai.

Rizika didesnė sergant atopiniu dermatitu ir dirbant su dirgikliais ar šlapią darbą. Simptomus gali sustiprinti karštis, šaltis, trintis ir sausas oras.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• simptomai užsitęsę, kartojasi ar stiprūs;
• nepavyksta nustatyti, kas sukelia dermatitą;
• gydymas nepadeda;
• skubiai - jei reakcija stipri ar įtariate, kad oda infekavosi.

Ne. Kontaktinis dermatitas neužkrečiamas.

Gydytojas dažniausiai nustato dermatitą pagal odos išvaizdą ir simptomus, klausia, kada jie atsirado ir su kokiomis medžiagomis turėjote sąlytį, apie darbą ir šeimos ligas. Jei priežasties nustatyti nepavyksta, dermatologas gali atlikti aplikacinius mėginius - ant nugaros odos priklijuojami maži žinomų alergenų kiekiai.

Svarbiausia - nustatyti ir vengti dirgiklio ar alergeno. Jei to padaryti nepavyksta, vaistininkas gali rekomenduoti minkštiklių, kurie drėkina odą ir sukuria apsauginę plėvelę. Esant stipresniems simptomams, gydytojas gali skirti uždegimą mažinančių priemonių. Infekuotai odai gydyti gali prireikti antibiotikų.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

• venkite medžiagų, sukeliančių simptomus;
• darbe naudokite apsauginius drabužius ir pirštines;
• informuokite darbdavį apie savo būklę;
• reguliariai naudokite minkštiklius;
• pasitarkite su vaistininku dėl tinkamų priemonių.

Kontaktinio dermatito riziką mažina žinomų dirgiklių ir alergenų vengimas, apsauginės pirštinės, švelnūs prausikliai ir reguliarus odos drėkinimas.