Akustinė neuroma
Kiti pavadinimai: vestibulinė švanoma, klausos nervo auglys
Akustinė neuroma (vestibulinė švanoma) - tai gerybinis, ne vėžinis galvos smegenų auglys, augantis ant klausos ir pusiausvyros nervo. Ji paprastai auga lėtai daugelį metų ir neplinta į kitas kūno vietas. Dauguma akustinių neuromų nustatomos ir gydomos dar nespėjus tapti didelėmis.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Akustinės neuromos simptomai
- klausos susilpnėjimas, dažniausiai tik vienoje ausyje
- ūžimas ausyse
- sukamasis galvos svaigimas
- didelė neuroma: nuolatiniai galvos skausmai
- laikinas neryškus ar dvigubas matymas
- tirpimas, skausmas ar silpnumas vienoje veido pusėje
- judesių koordinacijos sutrikimai vienoje kūno pusėje
- balso pokyčiai, rijimo sutrikimai
Iš pradžių akustinė neuroma gali nesukelti jokių simptomų. Jie dažniausiai atsiranda pamažu.
Daugiau apie simptomus:
Akustinės neuromos priežastys
Akustinės neuromos dažniausiai pasitaiko 30-60 metų suaugusiesiems ir paprastai neturi aiškios priežasties. Nedidelė dalis atvejų susiję su paveldima liga - 2 tipo neurofibromatoze.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- susilpnėjo klausa vienoje ausyje;
- nuolat ūžia ausyje ar svaigsta galva;
- tirpsta ar silpsta viena veido pusė.
- staiga nusviro veidas, sutriko kalba ar nusilpo galūnės - tai gali būti insultas.
Akustinės neuromos diagnostika
Akustinę neuromą nustatyti gali būti sudėtinga, nes panašius simptomus sukelia ir kitos ligos, pavyzdžiui, Menjero liga. Gydytojas nukreipia klausos tyrimams ir galvos magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimui.
Akustinės neuromos gydymas
Gydymas priklauso nuo auglio dydžio, vietos, augimo greičio ir bendros sveikatos:
- stebėjimas - mažos neuromos dažnai tik stebimos atliekant magnetinio rezonanso tyrimus;
- operacija - didelė ar auganti neuroma pašalinama visiškai ar iš dalies;
- stereotaksinė radiochirurgija - tikslus spindulių pluoštas sustabdo nedidelio auglio augimą.
Visi būdai turi rizikų, pavyzdžiui, veido tirpimo ar paralyžiaus. Net po gydymo klausos susilpnėjimas ir ūžimas ausyse gali išlikti. Po operacijos neuroma kartais atsinaujina, todėl tyrimai kartojami.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- atvykite į paskirtus kontrolinius tyrimus;
- jei susilpnėjo klausa, pasitarkite dėl klausos aparatų;
- praneškite gydytojui apie naujus simptomus.
Akustinės neuromos prevencija
Akustinės neuromos išvengti neįmanoma.
Dažniausi klausimai
Ar akustinė neuroma yra vėžys?
Ne, tai gerybinis auglys, kuris neplinta į kitas kūno vietas.
Ar akustinė neuroma pavojinga?
Didelė neuroma retais atvejais gali sukelti pavojingą skysčio kaupimąsi smegenyse, tačiau dauguma nustatomos ir gydomos anksčiau.
Ar akustinę neuromą visada reikia operuoti?
Ne. Mažos neuromos dažnai tik stebimos, o gydomos, jei auga.
Ar po gydymo klausa atsistato?
Ne visada. Klausos susilpnėjimas ir ūžimas ausyse gali išlikti.