Vertigo (sukamasis galvos svaigimas)
Kiti pavadinimai: galvos svaigimas, sukamasis galvos svaigimas, svaigsta galva
Vertigo - tai sukamasis galvos svaigimas, kai atrodo, kad sukatės jūs ar viskas aplink, ir sutrinka pusiausvyra. Tai daugiau nei paprastas apsvaigimas. Dažnai vertigo praeina savaime be gydymo.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Vertigo simptomai
- jausmas, kad sukatės jūs ar aplinka
- pusiausvyros sutrikimas
- pykinimas ar vėmimas
Vertigo priepuolis gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Sunkiais atvejais svaigimas gali tęstis daug dienų ar mėnesių.
Daugiau apie simptomus:
Vertigo priežastys
Dažniausiai vertigo sukelia vidinės ausies, atsakingos už pusiausvyrą, sutrikimai:
- gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas - svaigsta pakeitus galvos padėtį;
- labirintitas - vidinės ausies infekcija po peršalimo ar gripo;
- vestibulinis neuritas - pusiausvyros nervo uždegimas;
- Menjero liga - reta vidinės ausies liga, kartais su ūžimu ausyse ar klausos praradimu.
Kitos priežastys - migrena ir kai kurie vaistai. Kartais priežastis lieka neaiški.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- svaigimas nepraeina ar kartojasi;
- kartu stipriai skauda galvą - kreipkitės skubiai;
- vemiate ar labai pykina - kreipkitės skubiai;
- aukšta temperatūra, šaltkrėtis - kreipkitės skubiai.
- svaigimas su dvejinimusi akyse ar regėjimo praradimu;
- staigus klausos praradimas;
- sunku kalbėti;
- silpnumas, tirpimas ar dilgčiojimas rankoje ar kojoje;
- žmogaus neįmanoma pažadinti.
Vertigo diagnostika
Gydytojas klausinėja, kaip ir kada svaigsta, apžiūri ausis, įvertina pusiausvyrą ir akių judesius. Kartais atliekami specialūs padėties testai, prireikus pacientas nukreipiamas pas ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją ar neurologą.
Vertigo gydymas
Dauguma žmonių pasveiksta be gydymo. Gydymas priklauso nuo priežasties: infekcijos atveju gydytojas gali skirti vaistų, gali būti rekomenduojami pusiausvyrą gerinantys pratimai. Kai kuriais atvejais simptomus palengvina vaistai, kuriuos parenka gydytojas.
Jei vairuojate ir dažnai svaigsta galva, pasitarkite su gydytoju dėl vairavimo saugumo.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- priepuolio metu ramiai gulėkite tyliame, tamsiame kambaryje;
- galvą judinkite atsargiai ir lėtai;
- pajutę svaigimą iš karto atsisėskite;
- naktį keldamiesi įsijunkite šviesą;
- miegokite galvą šiek tiek pakėlę ant 2 ar daugiau pagalvių;
- iš lovos kelkitės lėtai, pirmiausia pasėdėkite ant krašto;
- nesilenkite paimti daiktų - pritūpkite;
- netempkite kaklo, pavyzdžiui, siekdami aukštos lentynos;
- stenkitės atsipalaiduoti - nerimas gali stiprinti svaigimą.
Vertigo prevencija
Vertigo išvengti ne visada įmanoma, tačiau atsargūs galvos judesiai ir lėtas kėlimasis padeda sumažinti priepuolių dažnį.
Dažniausi klausimai
Kuo vertigo skiriasi nuo paprasto galvos svaigimo?
Sergant vertigo atrodo, kad sukatės jūs ar aplinka, ir sutrinka pusiausvyra. Paprastas svaigimas dažniau jaučiamas kaip apsvaigimas ar silpnumas.
Kiek trunka vertigo?
Priepuolis gali trukti nuo kelių sekundžių iki valandų, sunkiais atvejais - kelias dienas ar mėnesius.
Kas sukelia vertigo?
Dažniausiai vidinės ausies sutrikimai: pozicinis svaigimas, labirintitas, vestibulinis neuritas, Menjero liga. Taip pat migrena ir kai kurie vaistai.
Kada galvos svaigimas pavojingas?
Jei jį lydi dvejinimasis akyse, kalbos sutrikimas, galūnių silpnumas ar tirpimas - skambinkite 112, nes tai gali būti insultas.