Dispraksija (koordinacijos raidos sutrikimas)
Kiti pavadinimai: koordinacijos raidos sutrikimas, DCD, nerangaus vaiko sindromas
Dispraksija (koordinacijos raidos sutrikimas) - tai būklė, pažeidžianti fizinę koordinaciją. Dėl jos vaikas kasdienę veiklą atlieka prasčiau nei tikimasi pagal amžių ir atrodo nerangus. Sutrikimas dažnai išlieka ir suaugus, tačiau tinkama pagalba padeda su juo susitvarkyti.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Dispraksijos simptomai
- vėluojantis vartymasis, sėdėjimas, šliaužiojimas ar vaikščiojimas
- neįprastos kūno padėtys pirmaisiais metais
- sunku žaisti koordinacijos reikalaujančius žaidimus, pavyzdžiui, statyti kaladėles
- sunku išmokti valgyti įrankiais
- sunku šokinėti, bėgioti, gaudyti ar spirti kamuolį
- sunku lipti laiptais
- sunku rašyti, piešti ir naudotis žirklėmis
- sunku apsirengti, užsisegti sagas ir užsirišti batus
- sunku nusėdėti ramiai
- dažni susidūrimai su daiktais, daiktų numetimas, kritimai
Vaikų raidos tempas labai skiriasi, todėl galutinė diagnozė dažniausiai nustatoma tik vaikui sulaukus 5 metų ar vėliau. Nerangumas pats savaime dar nereiškia dispraksijos.
Dispraksijos priežastys
Koordinuoti judesiai - sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daug nervų ir smegenų dalių. Dažniausiai neaišku, kodėl vaiko koordinacija vystosi prasčiau nei kiti gebėjimai. Nustatyta keletas rizikos veiksnių, pavyzdžiui, neišnešiotumas, mažas gimimo svoris ir šio sutrikimo atvejai šeimoje.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- nerimaujate dėl vaiko sveikatos ar raidos - kreipkitės į šeimos gydytoją ar pasitarkite su mokyklos specialistais.
Dispraksijos diagnostika
Šeimos gydytojas gali nukreipti pas vaikų ligų gydytoją, ergoterapeutą, kineziterapeutą ar psichologą. Diagnozę dažniausiai nustato vaikų gydytojas kartu su ergoterapeutu. Kartais neurologas atmeta kitas nervų sistemos ligas.
Dispraksijos gydymas
Dispraksija neišgydoma, tačiau galima padėti vaikui susitvarkyti su sunkumais. Nedidelė dalis vaikų, ypač su lengvais simptomais ir anksti nustatyta diagnoze, išmoksta įveikti sunkumus, tačiau dauguma pagalbos reikia ilgai.
Sudaromas individualus planas: ergoterapeutas padeda lavinti kasdienius įgūdžius - valgymą įrankiais, rengimąsi, rašymą, kineziterapeutas - vaikščiojimą, bėgimą, pusiausvyrą ir koordinaciją. Kartu su papildoma pagalba mokykloje tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- bendradarbiaukite su specialistais ir mokytojais;
- skatinkite vaiką kasdien praktikuoti sunkiai sekančius įgūdžius;
- girkite vaiką už pastangas ir stiprinkite jo pasitikėjimą savimi.
Dispraksijos prevencija
Dispraksijos išvengti neįmanoma.
Dažniausi klausimai
Kada nustatoma dispraksija?
Dažniausiai vaikui sulaukus 5 metų ar vėliau.
Ar dispraksija praeina?
Dažniausiai ji išlieka ir suaugus, tačiau pagalba padeda su ja susitvarkyti.
Ar nerangus vaikas visada turi dispraksiją?
Ne. Daugelis nerangių vaikų turi visus amžių atitinkančius judėjimo įgūdžius.
Kas padeda vaikams su dispraksija?
Ergoterapija, kineziterapija ir papildoma pagalba mokykloje.