Autizmas (autizmo spektro sutrikimas)
Kiti pavadinimai: autizmo spektro sutrikimas, ASS, Aspergerio sindromas
Autizmas (autizmo spektro sutrikimas) - tai kitoks galvos smegenų vystymasis, kuris veikia bendravimą, elgesį, mokymąsi ir pojūčius. Jis prasideda ankstyvoje vaikystėje ir išlieka visą gyvenimą. Vadinamas spektru, nes kiekvienas autistiškas žmogus yra skirtingas, o požymiai labai įvairūs.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Autizmo simptomai
- vėliau prabylama arba kalbama mažai, pavieniais žodžiais
- vaikas neatsiliepia, kai šaukiamas vardu
- mažiau akių kontakto, veido išraiškų ir gestų
- kartojami žodžiai ar frazės, neįprasta intonacija
- mažai domimasi kitais vaikais, sunku įsitraukti į žaidimus
- mažai įsivaizduojamų žaidimų, mėgstami pasikartojantys veiksmai
- pasikartojantys judesiai: siūbavimas, sukimasis, rankų mojavimas
- labai stiprūs, siauri pomėgiai
- didelis nerimas pasikeitus įprastai tvarkai
- per stiprus ar per silpnas jautrumas šviesai, garsams, kvapams, skoniui ar prisilietimui
- valgomas tik tam tikras maistas ar tam tikru būdu
Vyresniems vaikams ir suaugusiems būdinga: nedaug artimų draugų, sunku suprasti veido išraiškas, toną, sarkazmą ir perkeltinę prasmę, poreikis laikytis taisyklių ir rutinos, sunkumai keičiantis aplinkai. Mergaitės ir moterys dažnai geriau slepia požymius, kopijuodamos kitų elgesį, todėl jų autizmas atpažįstamas vėliau. Požymių slėpimas vargina ir kelia įtampą.
Daugiau apie simptomus:
Autizmo priežastys
Tiksli autizmo priežastis nežinoma. Tyrimai rodo, kad svarbų vaidmenį atlieka ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai. Kai kurie reti genetiniai sindromai yra susiję su autizmu.
Autizmo spektras apima ir būklę, anksčiau vadintą Aspergerio sindromu.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- įtariate, kad jūsų vaikas gali būti autistiškas;
- vaiko kalba ar bendravimas vystosi kitaip nei bendraamžių;
- suaugęs galvojate, kad galite būti autistiškas, ir sunkumai trukdo mokytis, dirbti ar bendrauti.
Autizmo diagnostika
Jei įtariate autizmą, kreipkitės į šeimos gydytoją. Vaikams verta pasikalbėti ir su darželio ar mokyklos specialistais. Gydytojas gali nukreipti išsamiam įvertinimui pas vaikų raidos specialistus ar psichiatrą.
Vertinimą dažnai atlieka specialistų komanda: stebimas elgesys, kalbamasi apie raidą ir kasdienį gyvenimą, naudojami specialūs klausimynai ir testai. Autizmo požymius gali būti sunkiau atpažinti, jei žmogus taip pat turi ADHD, mokymosi sutrikimų, nerimo, depresijos ar valgymo sutrikimų.
Autizmo gydymas
Autizmas nėra liga, kurią reikėtų išgydyti, tačiau tinkama pagalba labai pagerina kasdienį gyvenimą. Vieno visiems tinkančio gydymo nėra, o anksti pradėta pagalba duoda geresnių rezultatų.
Galima pagalba:
- elgesio ir bendravimo terapija;
- kalbos terapija;
- ergoterapija, padedanti susidoroti su jutiminiais sunkumais;
- socialinių įgūdžių mokymai;
- pritaikytas ugdymas mokykloje;
- gretutinių būklių, pavyzdžiui, nerimo ar miego sutrikimų, gydymas - prireikus ir vaistais, kuriuos skiria gydytojas.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- laikykitės aiškios ir nuspėjamos dienos rutinos, apie pokyčius įspėkite iš anksto;
- kalbėkite aiškiai, konkrečiai, venkite perkeltinės prasmės posakių;
- sukurkite ramią erdvę, kurioje galima pailsėti nuo triukšmo ir šviesos;
- atsižvelkite į jutiminį jautrumą renkantis drabužius ir maistą;
- ieškokite paramos grupių tėvams ir autistiškiems suaugusiesiems.
Dažniausi klausimai
Ar autizmas yra liga?
Autizmas - tai kitoks smegenų vystymasis, o ne liga, kurią reikia išgydyti. Tačiau autistiškiems žmonėms gali reikėti pagalbos ir paramos.
Kokie pirmieji autizmo požymiai kūdikiams ir mažiems vaikams?
Dažni ankstyvi požymiai: vaikas neatsiliepia į vardą, mažai žiūri į akis, vėliau prabyla, mažai domisi kitais vaikais, kartoja tuos pačius judesius ar žodžius, labai jautriai reaguoja į garsus ar prisilietimus.
Kodėl mergaičių autizmas atpažįstamas vėliau?
Mergaitės dažnai geriau slepia požymius: kopijuoja bendraamžių elgesį, tyli sudėtingose situacijose. Joms dažniau pasireiškia nerimas, depresija ar valgymo sutrikimai.
Ar autizmą galima nustatyti suaugusiems?
Taip. Daugeliui žmonių autizmas nustatomas tik suaugus. Jei įtariate autizmą, kreipkitės į šeimos gydytoją.
Ar autizmas būna kartu su kitomis būklėmis?
Dažnai. Autistiškiems žmonėms dažniau pasitaiko ADHD, nerimas, depresija, intelekto ar mokymosi sutrikimai.