ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas)

• lengvai išsiblaško, sunku išlaikyti dėmesį
• daro neatidumo klaidas, praleidžia detales
• atrodo, kad neklauso, sunku vykdyti nurodymus
• sunku susiplanuoti ir užbaigti užduotis
• pameta daiktus, pamiršta kasdienius darbus
• nenustygsta vietoje, muistosi, tapsi rankomis ar kojomis
• atsistoja, kai reikia sėdėti
• daug kalba, pertraukia kitus
• sunku palaukti savo eilės, veikia negalvodamas apie pasekmes

ADHD būna trijų tipų: kai vyrauja dėmesio sutrikimas, kai vyrauja hiperaktyvumas ir impulsyvumas, ir mišrus tipas - jis dažniausias. Simptomai paprastai prasideda iki 12 metų. Mergaičių dėmesio sutrikimas dažnai būna mažiau pastebimas, todėl gali likti neatpažintas. Suaugusiems hiperaktyvumas dažniau pasireiškia nuolatiniu vidiniu nerimastingumu.

Daugiau apie simptomus:

Tiksli ADHD priežastis nežinoma. Manoma, kad jį lemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. ADHD dažnai pasitaiko keliems tos pačios šeimos nariams.

Rizika didesnė, jei vaikas:

• gimė neišnešiotas (iki 37 nėštumo savaitės);
• serga epilepsija;
• patyrė galvos smegenų traumą;
• turi autizmo spektro sutrikimą.

ADHD dažnai lydi nerimas, depresija, priklausomybės ar mokymosi sunkumai, pavyzdžiui, disleksija.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• nerimaujate, kad vaiko elgesys ir dėmesys trukdo mokytis, bendrauti ar gyventi įprastą gyvenimą;
• pagalba namuose ir mokykloje neduoda rezultatų;
• suaugusiam nuo vaikystės kyla sunkumų dėl dėmesio, organizuotumo ar impulsyvumo, ir jie trukdo darbe ar šeimoje.

Vieno tyrimo, kuris parodytų ADHD, nėra. Pirmiausia verta pasikalbėti su vaiko mokytoju, o vėliau - su šeimos gydytoju. Šis gali nukreipti pas vaikų ir paauglių psichiatrą ar kitą specialistą.

Specialistas išsamiai klausinėja apie simptomus, šeimos gyvenimą ir vaiko raidą, prašo užpildyti klausimynus, gali paprašyti mokytojo nuomonės. Taip pat siekiama atmesti kitas panašius simptomus sukeliančias būkles: nerimą, depresiją, miego sutrikimus, mokymosi sunkumus, regos ar klausos problemas.

ADHD nustatomas, kai keli simptomai prasidėjo iki 12 metų, trunka bent 6 mėnesius, pasireiškia bent dviejose aplinkose (pavyzdžiui, namuose ir mokykloje) ir aiškiai trukdo mokytis, dirbti ar bendrauti.

ADHD neišgydomas, bet tinkama pagalba sumažina simptomus ir pagerina kasdienį gyvenimą. Ne kiekvienam vaikui reikia specialisto pagalbos.

Galimi pagalbos būdai:

• elgesio terapija ir pokalbių terapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija;
• tėvų mokymai, ypač mažų vaikų tėvams;
• pagalba mokykloje: aiškūs nurodymai, užduočių skaidymas, papildomas laikas, tinkama vieta klasėje;
• vaistai - juos skiria ir jų poveikį stebi tik ADHD specialistas. Kartais tenka išbandyti kelis variantus.

Dažnai geriausiai padeda kelių būdų derinys ir reguliarus specialisto stebėjimas.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

• laikykitės reguliaraus dienos ir miego režimo;
• skatinkite reguliarų fizinį aktyvumą;
• valgykite subalansuotai ir reguliariai;
• skaidykite užduotis į 15-20 minučių dalis su pertraukėlėmis;
• duokite aiškius nurodymus po vieną;
• naudokite matomus darbų sąrašus ir priminimus;
• girkite už pastangas, galima naudoti apdovanojimų lenteles.