Distonija
Kiti pavadinimai: raumenų distonija, kreivakaklystė, rašymo spazmas, blefarospazmas
Distonija - tai nevalingi ir kartais skausmingi raumenų judesiai (spazmai). Dažniausiai tai visą gyvenimą trunkanti problema, tačiau gydymas padeda palengvinti simptomus.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Distonijos simptomai
- nevalingi raumenų mėšlungiai ir spazmai
- kūno dalių persisukimas neįprasta padėtimi, pavyzdžiui, kaklas pasuktas į šoną ar pėdos į vidų
- drebulys
- nevalingas mirksėjimas
Distonija gali pažeisti visą kūną ar vieną jo dalį - kaklą, akis, balso stygas, rankas, veidą ar žandikaulį. Ji gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Simptomai gali būti nuolatiniai ar atsirasti protarpiais. Juos gali išprovokuoti nuovargis, stresas, alkoholis ar kofeinas, kalbėjimas, valgymas, rašymas ar grojimas.
Daugiau apie simptomus:
Distonijos priežastys
Distoniją sukelia sutrikimas smegenų dalyje, valdančioje judesius. Dažnai priežastis lieka nežinoma. Kartais ją sukelia:
- paveldima genetinė problema;
- kai kurių vaistų šalutinis poveikis;
- Parkinsono liga;
- insultas;
- cerebrinis paralyžius;
- išsėtinė sklerozė.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- įtariate distoniją - būklė nedažna, tačiau simptomus verta patikrinti.
Distonijos diagnostika
Neurologas klausinėja apie simptomus, kitas ligas, vartojamus vaistus ir ar šeimoje kas nors serga distonija. Gali būti atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai bei galvos smegenų vaizdiniai tyrimai.
Distonijos gydymas
Gydymas priklauso nuo distonijos tipo. Pagrindiniai būdai:
- injekcijos tiesiai į pažeistus raumenis, kartojamos maždaug kas 3 mėnesius;
- raumenis atpalaiduojantys vaistai, kai pažeista didesnė kūno dalis;
- giliųjų smegenų stimuliacija - po oda implantuojamas prietaisas, siunčiantis elektros signalus į judesius valdančią smegenų sritį.
Padėti gali ir kineziterapija bei ergoterapija.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- atpažinkite ir venkite simptomus provokuojančių veiksnių;
- mokykitės valdyti stresą;
- ribokite alkoholį ir kofeiną;
- kreipkitės į paramos organizacijas.
Distonijos prevencija
Distonijos dažniausiai išvengti neįmanoma.
Dažniausi klausimai
Ar distonija išgydoma?
Dažniausiai ne, tačiau gydymas padeda palengvinti simptomus.
Ar distonija progresuoja?
Kelerius metus ji gali stiprėti, vėliau dažniausiai stabilizuojasi, kartais net pagerėja.
Kas provokuoja distonijos simptomus?
Nuovargis, stresas, alkoholis, kofeinas, kalbėjimas, valgymas ar tam tikra veikla.
Ar distonija paveldima?
Kartais ji gali būti paveldima.
Kokie yra distonijos tipai?
Ji gali pažeisti visą kūną arba tik kaklą (kreivakaklystė), akis (blefarospazmas), balso stygas, rankas rašant ar veido apačią ir žandikaulį.