Mikčiojimas
Kiti pavadinimai: kalbos neplanumas, logoneurozė
Mikčiojimas - tai kalbos sutrikimas, gana dažnas vaikystėje. Jis gali išlikti ir suaugus.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Mikčiojimo simptomai
- garsų, skiemenų ar žodžių kartojimas, pavyzdžiui, „ma-ma-ma-mama“
- garsų tęsimas, pavyzdžiui, „mmmmmama“
- žodis užstringa ar visai neištariamas
- ilgos pauzės tarp garsų ir žodžių
- daug įterpinių, pavyzdžiui, „ee“, „mm“
- vengiama akių kontakto
- nevalingi judesiai - mirksėjimas, lūpų drebėjimas, grimasos, trypčiojimas
- vengiama tam tikrų žodžių ar situacijų
- baimė, nusivylimas ar gėda dėl kalbos
Mikčiojimas dažniausiai išryškėja 2-5 metų amžiaus. Jis gali atsirasti palaipsniui ar staiga. Sunkumas skiriasi - būna laikotarpių, kai kalbama sklandžiai. Mikčiojimas stiprėja, kai vaikas susijaudinęs, nori pasakyti kažką svarbaus ar jaučiasi nejaukiai, pavyzdžiui, kalbėdamas prieš klasę ar telefonu.
Daugiau apie simptomus:
Mikčiojimo priežastys
Neįmanoma tiksliai pasakyti, kodėl vaikas pradeda mikčioti, tačiau tai nėra tėvų kaltė. Svarbūs raidos ir paveldimumo veiksniai, taip pat nedideli smegenų kalbos sričių veiklos skirtumai. Mikčiojimas gali atsirasti, kai besivystanti kalbos sistema nepakankamai koordinuota, ypač kai vaikas turi daug ką pasakyti, yra susijaudinęs ar jaučia spaudimą. Mikčiojimas dažnesnis berniukams.
Retesnis įgytas mikčiojimas atsiranda vyresniems vaikams ir suaugusiesiems po galvos traumos, insulto, dėl neurologinės ligos, kai kurių vaistų ar psichologinės traumos.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- nerimaujate dėl vaiko kalbos;
- mikčiojimas tęsiasi kelis mėnesius ar stiprėja;
- mikčiojimas trukdo vaikui ar jums bendrauti.
Mikčiojimo diagnostika
Logopedas įvertina kalbą ir kartu su šeima bei ugdymo įstaiga sudaro pagalbos planą.
Mikčiojimo gydymas
Gydymas priklauso nuo amžiaus ir aplinkybių. Logopedas dirba su vaiku, šeima ir pedagogais, taip pat padeda suaugusiesiems kalbėti sklandžiau ir mažinti mikčiojimo poveikį gyvenimui. Esant emocinių sunkumų, gali padėti psichologinė pagalba.
Jaunesniems nei 5 metų vaikams dažnai pirmiausia taikoma netiesioginė terapija - tėvai keičia bendravimo būdą ir namų aplinką, kad vaikas jaustų mažiau spaudimo. Jei mikčiojimas tęsiasi kelis mėnesius ir stiprėja, gali būti iš karto pradedama tiesioginė terapija.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- kalbėkite su vaiku lėtai ir ramiai;
- skatinkite šeimoje kalbėti paeiliui ir klausytis;
- dažniau darykite tai, kas padeda vaikui kalbėti sklandžiai, pavyzdžiui, kalbėkitės žaisdami, gamindami ar skaitydami;
- nepertraukite ir nekritikuokite vaiko;
- kurkite kuo ramesnę ir atsipalaidavusią šeimos aplinką.
Mikčiojimo prevencija
Mikčiojimo išvengti neįmanoma, tačiau rami, palaikanti aplinka ir ankstyva logopedo pagalba padeda.
Dažniausi klausimai
Ar mikčiojimą sukelia tėvai?
Ne, mikčiojimas nėra tėvų kaltė.
Ar vaikai išauga mikčiojimą?
Daugelis vaikų nustoja mikčioti augdami.
Kada prasideda mikčiojimas?
Dažniausiai 2-5 metų amžiaus.
Kaip padėti mikčiojančiam vaikui?
Kalbėti lėtai ir ramiai, nepertraukti ir nekritikuoti, kurti ramią aplinką.