Venų varikozė

• išsiplėtusios, vingiuotos, iškilusios venos
• kojų skausmas, maudimas ar sunkumo jausmas
• odos niežulys, spalvos pokyčiai ar sausa, žvynuota oda
• patinusios kulkšnys ar kojos

Varikozinės venos atrodo patinusios ir vingiuotos, gali būti gumbuotos ir išsišovusios. Dažniausiai jos būna ant kojų, tačiau gali atsirasti ir kitur.

Simptomai gali stiprėti ilgai pastovėjus ir palengvėti ilsintis pakėlus kojas. Negydant venos gali blogėti, tačiau dažniausiai labai lėtai, per kelerius metus. Smulkios raudonos, mėlynos ar violetinės kraujagyslių žvaigždutės skiriasi nuo varikozinių venų ir dažniausiai nekenksmingos.

Daugiau apie simptomus:

Varikozinės venos atsiranda, kai venų sienelės ir vožtuvėliai nusilpsta ir kraujas kaupiasi venose. Riziką didina:

• ilgas stovėjimas ar sėdėjimas;
• antsvoris;
• nėštumas;
• vyresnis amžius;
• varikozė šeimoje;
• rūkymas.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• turite varikozinių venų ir skauda, niežti ar tinsta kojos;
• ant kojos atsirado žaizda, kuri neužgyja per 2 savaites;
• venos blogėja;
• skubiai, jei varikozinė vena kraujuoja.

Gydytojas apžiūri kojas. Jei reikia, nukreipia pas specialistą, kuris atlieka dvigubą ultragarsinį tyrimą (dupleksinę echoskopiją) - jis parodo, kaip teka kraujas venose, ir padeda suplanuoti gydymą.

Varikozinių venų ne visada reikia gydyti. Gydymas siūlomas, jei atsiranda skausmas, sunkumas, tinimas, niežulys, odos pokyčiai ar komplikacijos, pavyzdžiui, opos.

Gydymo būdai:

• endoterminė abliacija - dažniausiai pirmasis pasirinkimas: taikant vietinę nejautrą į veną įvedamas plonas kateteris, o radijo bangomis ar lazeriu vena įkaitinama ir uždaroma;
• skleroterapija putomis - į veną suleidžiama medžiaga, kuri ją uždaro;
• operacija, kai vena perrišama ir pašalinama;
• kompresinės kojinės, jei procedūros netinka.

Po procedūrų dažniausiai galima grįžti namo tą pačią dieną, o kompresines kojines gali tekti nešioti apie savaitę. Specialistas paaiškins, kuris būdas jums tinka.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

• palaikykite sveiką svorį;
• kai įmanoma, pakelkite kojas, pavyzdžiui, atsigulkite ir padėkite kojas ant pagalvių;
• reguliariai sportuokite, pavyzdžiui, vaikščiokite ar bėgiokite;
• jei oda sausa, lupasi ar niežti, naudokite drėkinamąjį kremą ar losjoną;
• saugokite kojas nuo sužeidimų;
• ilgai nestovėkite ir nesėdėkite nepakėlę kojų;
• nerūkykite, nes rūkymas kenkia venoms.

Fizinis aktyvumas, sveikas svoris, judėjimas ilgai sėdint ar stovint ir nerūkymas padeda sumažinti varikozės riziką ar sulėtinti jos blogėjimą.