Kaip apskaičiuoti atstumą iki žaibo
Trumpai. Suskaičiuokite sekundes nuo žaibo blyksnio iki griaustinio ir padalinkite iš 3 - gausite atstumą kilometrais. Pavyzdžiui, 9 sekundės - apie 3 km. Jei tarp žaibo ir griaustinio praeina mažiau nei 30 sekundžių (perkūnija arčiau nei 10 km), jūs jau pavojaus zonoje ir turite eiti į pastatą.
Turinys
Kodėl tai veikia
Žaibo šviesa pasiekia mus beveik akimirksniu, o garsas sklinda daug lėčiau - maždaug 340 metrų per sekundę. Taigi garsas vieną kilometrą nukeliauja per maždaug 3 sekundes. Todėl:
atstumas (km) ≈ sekundės tarp žaibo ir griaustinio ÷ 3
| Sekundės | Atstumas | Ką daryti |
|---|---|---|
| 3 | apie 1 km | Perkūnija virš jūsų - būkite pastate |
| 6 | apie 2 km | Labai arti - nedelsdami į pastatą |
| 15 | apie 5 km | Pavojaus zona - eikite į pastatą |
| 30 | apie 10 km | Žaibas jau gali pasiekti - laikas slėptis |
| 45 | apie 15 km | Riba, kai griaustinis dar girdimas |
| negirdėti | toliau nei ~15 km | Stebėkite, ar perkūnija artėja |
Kaip skaičiuoti teisingai
- Pamatę žaibą, pradėkite skaičiuoti: „vienas tūkstantis vienas, vienas tūkstantis du...“ - taip kiekvienas skaičius trunka maždaug sekundę. Arba naudokite telefono chronometrą.
- Sustokite, kai išgirsite griaustinį (pirmąjį jo garsą, ne ilgą dundesį).
- Padalinkite sekundes iš 3.
Pakartokite su keliais žaibais: jei sekundžių vis mažėja, perkūnija artėja; jei daugėja - tolsta.
Taisyklė „30-30“
Daug metų buvo naudojama paprasta taisyklė, padedanti nuspręsti, kada slėptis ir kada grįžti:
- Pirmas 30: jei nuo žaibo iki griaustinio praeina mažiau nei 30 sekundžių, eikite į pastatą.
- Antras 30: į lauką grįžkite tik praėjus 30 minučių po paskutinio griaustinio.
Šiandien orų tarnybos pataria dar paprasčiau: išgirdote griaustinį - eikite į vidų, nes ir už 30 sekundžių (10 km) esanti perkūnija gali būti pavojinga. Antroji taisyklė - laukti 30 minučių - lieka galioti.
Kodėl griaustinis kartais dunda ilgai
Žaibo kanalas yra kelių kilometrų ilgio. Garsas iš artimiausios kanalo dalies mus pasiekia pirmiau, o iš tolimesnių - vėliau. Be to, garsas atsispindi nuo debesų, kalvų ir pastatų. Todėl artimas griaustinis būna trumpas ir garsus kaip sprogimas, o tolimas - ilgas, dundantis.
Apie tai, kaip susidaro perkūnija ir kodėl griaudžia: Perkūnija: kaip susidaro ir kodėl pavojinga.
Garso greitis: kodėl taisyklė apytikslė
Garso greitis ore priklauso nuo temperatūros: esant 0 °C jis yra apie 331 m/s, esant 20 °C - apie 343 m/s. Vasarą, kai šilta, garsas 1 km nukeliauja per maždaug 2,9 sekundės, todėl taisyklė „dalinti iš 3“ yra pakankamai tiksli. Žmogui svarbiau ne tikslus atstumas, o tai, ar perkūnija artėja.
Šviesa sklinda beveik milijoną kartų greičiau už garsą, todėl žaibą matome praktiškai tą pačią akimirką, kai jis trenkia.
Kaip sužinoti, ar perkūnija artėja, iš anksto
Skaičiavimas sekundėmis padeda tik tada, kai perkūnija jau netoli. Kad būtumėte pasiruošę iš anksto, ryte pasitikrinkite valandinę orų prognozę: jei popietę jūsų mieste numatoma perkūnija, iš anksto žinokite, kur rasite pastogę. Ypač tai svarbu prie vandens ir atvirose vietose - pavyzdžiui, poilsiaujant Trakuose, Molėtuose ar Palangoje.
Dažniausi klausimai
Kaip apskaičiuoti atstumą iki perkūnijos?
Suskaičiuokite sekundes nuo žaibo iki griaustinio ir padalinkite iš 3. Gautas skaičius - atstumas kilometrais.
Kiek toli girdisi griaustinis?
Dažniausiai iki maždaug 15 km. Toliau žaibas dar matomas, bet griaustinis nebegirdimas.
Kiek laiko po perkūnijos reikia palaukti?
30 minučių po paskutinio girdėto griaustinio.
Ar galima matyti žaibą, bet negirdėti griaustinio?
Taip. Žaibas matomas iš daug toliau, nei girdisi griaustinis, ypač naktį. Toks tolimos perkūnijos žaibavimas be garso liaudyje vadinamas „karščio žaibavimu“. Plačiau - straipsnyje apie žaibų rūšis.
Parengta pagal: JAV Nacionalinė orų tarnyba (NWS), Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Informacija yra bendro pobūdžio; esant grėsmei gyvybei skambinkite 112.