Perkūnija: kaip susidaro ir kodėl pavojinga

Kaip susidaro perkūnija

Perkūnijai reikia trijų dalykų: šilto ir drėgno oro prie žemės, vėsesnio oro aukščiau ir postūmio, kuris priverstų šiltą orą kilti (pavyzdžiui, saulės įkaitinta žemė ar artėjantis šaltasis frontas).

1. Saulė įkaitina žemę, šiltas ir drėgnas oras ima kilti aukštyn.
2. Kildamas oras vėsta, o jame esantys vandens garai virsta lašeliais - susidaro kamuolinis debesis.
3. Jei oras kyla labai sparčiai, debesis auga į aukštį kelis kilometrus ir viršuje, kur labai šalta, susidaro ledo kristalai ir kruopos.
4. Debesyje susidūrinėjančios ledo dalelės įsielektrina: viršuje kaupiasi teigiamas krūvis, apačioje - neigiamas.
5. Kai krūvių skirtumas tampa per didelis, įvyksta iškrova - žaibas, o jo staigiai įkaitintas oras sprogsta garsu - griaustiniu.

Toks debesis vadinamas kamuoliniu lietaus debesiu. Iš toli jis atrodo kaip didžiulis bokštas su plokščia, į priekalą panašia viršūne. Plačiau apie debesis: Debesų rūšys: kaip juos atpažinti ir ką jie reiškia.

Kada Lietuvoje būna perkūnija

Lietuvoje perkūnija dažniausia vasarą - birželį, liepą ir rugpjūtį. Daugiausia perkūnijų būna popietę ir vakare, kai žemė labiausiai įkaitusi. Pavasarį ir rudenį perkūnija retesnė, o žiemą - labai reta, bet įmanoma, kai su stipriu šaltuoju frontu ateina sniego audra su žaibais.

Perkūnija dažnai būna:

• karštą tvankią dieną po kelių šiltų dienų;
• kai artėja šaltasis frontas - tada perkūnijos debesys slenka ilga linija (plačiau: Atmosferos frontai: šiltasis, šaltasis ir okliuzijos);
• po pietų prie ežerų ir kalvų, kur oras kyla greičiau.

Kodėl perkūnija pavojinga

Perkūnija - ne tik žaibai. Su ja dažnai ateina keli pavojai iš karto:

• Žaibas - gali sužaloti ar užmušti žmogų, sukelti gaisrą, sugadinti elektros prietaisus. Kaip saugotis: Kaip saugotis žaibo per perkūniją.
• Škvalas - staigus vėjas iki 20-30 m/s, kuris verčia medžius: Škvalas: kas tai ir kaip saugotis.
• Liūtis - per trumpą laiką iškrenta daug lietaus, užliejamos gatvės ir rūsiai: Liūtis: kada pavojinga ir ką daryti.
• Kruša - ledo gabalėliai, galintys sugadinti automobilius, langus ir pasėlius: Kruša: kas tai ir kaip apsisaugoti.
• Viesulas - retais atvejais iš galingo perkūnijos debesies nusileidžia besisukantis oro stulpas: Viesulas ir tornadas Lietuvoje.

Kai šie reiškiniai susideda, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba tai vadina labai smarkia audra: perkūnija, liūtis (15 mm ir daugiau per 12 val.), škvalas (gūsiai nuo 15 m/s) ir galima kruša.

Kaip žinoti, kad artėja perkūnija

• Prognozėje matote perkūniją ar žaibo ženklą. Mūsų orų puslapiuose tokiu atveju miesto puslapyje atsiranda įspėjimas su nuoroda į saugumo patarimus.
• Danguje auga aukšti, tamsėjantys kamuoliniai debesys.
• Staiga pasikeičia vėjas, atvėsta, pakyla dulkės.
• Girdite tolimą griaustinį - tai reiškia, kad perkūnija jau vos už kelių ar keliolikos kilometrų.

Perkūnija ir lietuvių tradicija

Senovės lietuvių tikėjime perkūniją valdė Perkūnas - dangaus, griaustinio ir žaibo dievas. Liaudyje sakydavo, kad pirmasis pavasario griaustinis „atrakina žemę“. Apie liaudies orų spėjimus skaitykite: Liaudies orų spėjimai: ką sako mokslas.

Kur ir kada Lietuvoje daugiausia perkūnijų

Perkūnija Lietuvoje būna vidutiniškai 19-30 dienų per metus, kai kuriais metais iki 40-45. Daugiausia griaustinio valandų būna Pietų Lietuvoje - apie Druskininkus, Varėną ir Alytų, mažiausia - Vidurio Lietuvoje. Ar šiandien perkūnija prognozuojama jūsų mieste, rodo orų prognozė Lietuvoje: kai tikėtina perkūnija, miesto puslapyje atsiranda nuoroda į saugos patarimus.