Viesulas ir tornadas Lietuvoje
Trumpai. Taip, Lietuvoje būna viesulų (tornadų). Tai besisukantys oro stulpai, nusileidžiantys iš perkūnijos debesies. Dažniausiai jie būna vasarą, ypač rugpjūtį, popietę. Lietuvos viesulai būna apie 150 m pločio ir nueina kelis kilometrus, bet jų vėjas gali siekti 50-70 m/s. Pamatę besisukantį piltuvą, iš karto slėpkitės pastato apačioje, toliau nuo langų.
Ką daryti
- Slėpkitės tvirto pastato žemiausiame aukšte, rūsyje ar vidiniame kambaryje be langų.
- Jei esate atviroje vietoje, atsigulkite griovyje ar įduboje ir prisidenkite galvą.
- Saugokitės skriejančių daiktų - jie kelia didžiausią pavojų.
Ko nedaryti
- Nebandykite nufilmuoti viesulo iš arti.
- Nesislėpkite automobilyje, palapinėje ar lengvame pastate.
- Nesislėpkite po tiltais ar viadukais - ten vėjas dar sustiprėja.
Turinys
Ar Lietuvoje būna tornadų
Taip. Lietuvių kalboje jie vadinami viesulais, o virš vandens - kartais smerčiais. Nors Lietuvos viesulai nėra tokie dideli kaip JAV tornadai, jie būna labai galingi. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba yra užfiksavusi kelis stipriausius viesulus:
- 1981 m. gegužės 29 d., Širvintos - vėjas apie 70 m/s. Tai stipriausias užregistruotas vėjas Lietuvoje.
- 2011 m. liepos 27 d., Ginkūnai (Šiaulių r.) - 60-70 m/s.
- 1986 m. birželio 6 d., Birštonas - 50 m/s.
Kasmet Lietuvoje užfiksuojama ir silpnesnių viesulų, kurie nulaužia medžius, nuplėšia stogus ar išmėto šieno ritinius siauroje juostoje.
Kaip susidaro viesulas
Viesulas susidaro iš labai galingo perkūnijos debesies, kai jame oras pradeda suktis. Iš debesies apačios nusileidžia besisukantis piltuvas, kuris, palietęs žemę, tampa viesulu. Jam susidaryti reikia karšto ir drėgno oro prie žemės, šaltesnio oro viršuje ir vėjo, kuris skirtinguose aukščiuose pučia skirtingomis kryptimis.
Todėl Lietuvoje viesulai dažniausi vasarą, ypač rugpjūtį, popietę ir vakare, kai oras būna labiausiai įkaitęs. Tipinis Lietuvos viesulas yra apie 150 m pločio ir nueina 6-8 km, bet per kelias minutes gali padaryti daug žalos.
Kaip atpažinti viesulą
- Iš tamsaus perkūnijos debesies apačios nusileidžia piltuvo formos debesis.
- Žemėje sukasi dulkės, lapai, šiukšlės, net jei piltuvo dar nesimato.
- Girdisi stiprus, nuolatinis ūžimas, panašus į traukinio ar reaktyvinio lėktuvo garsą.
- Vandenyje matosi besisukantis vandens purslų stulpas.
Ką daryti, jei artėja viesulas
- Pastate eikite į žemiausią aukštą, rūsį ar vidinį kambarį be langų (vonią, koridorių, sandėliuką). Laikykitės atokiau nuo langų ir išorinių sienų.
- Prisidenkite galvą rankomis, čiužiniu ar antklode - didžiausią pavojų kelia skriejantys daiktai ir stiklo šukės.
- Lauke, jei pastato nėra, atsigulkite griovyje ar įduboje toliau nuo medžių ir automobilių, prisidenkite galvą.
- Automobilyje nebandykite pralenkti viesulo, jei jis arti. Jei įmanoma, nuvažiuokite statmenai jo krypčiai arba palikite automobilį ir atsigulkite įduboje.
Viesulas, škvalas ir audra - kuo skiriasi
- Audra - stiprus vėjas dideliame plote, trunkantis valandas.
- Škvalas - staigus tiesus vėjas prieš perkūniją, trunkantis kelias ar keliolika minučių: Škvalas: kas tai ir kaip saugotis.
- Viesulas - besisukantis oro stulpas, paliekantis siaurą, bet labai niokojantį ruožą.
Kada viesulų tikimybė didžiausia
Viesulai Lietuvoje dažniausiai susidaro vasarą, karštomis ir tvankiomis dienomis, kai atslenka šaltasis frontas su stipria perkūnija. Patys stipriausi užfiksuoti Širvintų, Šiaulių ir Birštono apylinkėse. Tiksliai nuspėti, kur susiformuos viesulas, neįmanoma, todėl tokiomis dienomis stebėkite LHMT įspėjimus ir perkūnijos prognozę savo mieste.
Dažniausi klausimai
Ar Lietuvoje būna tornadų?
Taip. Lietuvoje jie vadinami viesulais. Stipriausias užfiksuotas viesulas - Širvintose 1981 m., kai vėjas siekė apie 70 m/s.
Kada Lietuvoje dažniausiai būna viesulų?
Vasarą, ypač rugpjūtį, popietę ir vakare, kai oras labiausiai įkaitęs ir susidaro galingi perkūnijos debesys.
Kur slėptis nuo viesulo?
Tvirto pastato žemiausiame aukšte, rūsyje ar vidiniame kambaryje be langų. Lauke - griovyje ar įduboje, prisidengus galvą.
Parengta pagal: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, CivSauga.lt, Visuotinė lietuvių enciklopedija. Informacija yra bendro pobūdžio; esant grėsmei gyvybei skambinkite 112.