Kruša: kas tai ir kaip apsisaugoti
Trumpai. Kruša - tai ledo gabalėliai, krentantys iš galingo perkūnijos debesies, dažniausiai šiltuoju metų laiku. Kruša laikoma pavojinga, kai ledukai yra 6-19 mm, o stichine - nuo 20 mm skersmens. Ji gali sužeisti, sudaužyti stiklus, sugadinti automobilius ir pasėlius. Prasidėjus krušai, prisidenkite galvą ir eikite į pastatą, laikykitės atokiau nuo langų.
Ką daryti
- Prisidenkite galvą ir veidą, kuo greičiau eikite į pastatą.
- Automobilį statykite po stogu, garaže ar požeminėje aikštelėje; važiuodami sustokite po viadukais ar degalinės stogu.
- Namie laikykitės atokiau nuo langų ir stoglangių.
- Suvarykite gyvūnus į pastogę.
Ko nedaryti
- Nebėkite atviroje vietoje be galvos apsaugos.
- Nesustokite po medžiais - kartu su kruša dažnai būna škvalas ir žaibai.
- Netęskite kelionės, jei kruša labai didelė - sustokite saugioje vietoje.
Turinys
Kaip susidaro kruša
Kruša susidaro galinguose kamuoliniuose lietaus debesyse, kurie siekia kelių kilometrų aukštį. Viršutinėje debesies dalyje labai šalta, net vasarą ten būna gerokai žemiau nulio.
- Stiprūs kylantys oro srautai neša vandens lašus aukštyn, kur jie užšąla.
- Ledo dalelė krenta žemyn, apsitraukia vandens sluoksniu, o kylantis srautas vėl ją pakelia - vanduo užšąla.
- Tai kartojasi daug kartų: ledukas auga sluoksniais, tarsi svogūnas.
- Kai ledukas tampa per sunkus, kad srautas jį išlaikytų, jis krenta į žemę.
Kuo stipresnis kylantis srautas debesyje, tuo didesnė kruša. Todėl didžiausia kruša būna per stipriausias vasaros perkūnijas. Plačiau: Perkūnija: kaip susidaro ir kodėl pavojinga.
Kada kruša pavojinga
| Ledukų dydis | Reiškinys | Žala |
|---|---|---|
| iki 5 mm | Smulki kruša | Dažniausiai nepavojinga |
| 6-19 mm | Pavojinga kruša | Gadina augalus, gali įlenkti skardą |
| nuo 20 mm | Stichinė labai stambi kruša | Daužo stiklus, gadina automobilius, gali sužeisti |
Kaip apsisaugoti nuo krušos
Lauke. Kruša prasideda staiga, dažnai po stipraus škvalo. Prisidenkite galvą ir veidą (krepšiu, kuprine, rankomis) ir kuo greičiau eikite į pastatą. Jei pastogės nėra, pritūpkite ir prisidenkite galvą.
Namie. Laikykitės atokiau nuo langų, stoglangių ir stiklinių durų. Jei kruša labai stambi, uždarykite žaliuzes ar užuolaidas - jos sulaikys stiklo šukes.
Automobilyje. Jei prognozuojama perkūnija su kruša, statykite automobilį po stogu: garaže, požeminėje aikštelėje, prekybos centro stogu dengtoje stovėjimo vietoje. Kruša užklupus kelyje, sustokite po viaduku, degalinės stogu ar kita pastoge. Jei pastogės nėra, sustokite saugioje vietoje ir nusisukite nuo lango ar prisidenkite veidą.
Sode ir ūkyje. Šiltnamius ir jautrius augalus galima apsaugoti specialiu tinklu. Gyvūnus suvarykite į pastogę.
Kodėl kruša būna vasarą, o ne žiemą
Atrodo keista, kad ledas krenta karščiausiu metų laiku, bet būtent vasarą susidaro galingi perkūnijos debesys su stipriais kylančiais srautais - be jų kruša neužaugtų. Žiemą krenta ne kruša, o sniego ar ledo kruopos - mažos, minkštos ar kietos baltos kruopelės, kurios nėra pavojingos. Apie žiemos krituliams: Sniegas: kaip susidaro ir kada pavojinga, Šlapdriba: kas tai ir kuo pavojinga.
Kada laukti krušos
Kruša Lietuvoje dažniausiai krenta gegužę-rugpjūtį, per stiprias perkūnijas, kai karštas drėgnas oras susiduria su vėsesniu. Jei jūsų miesto orų prognozėje numatoma perkūnija ir karšta, tvanki diena, verta iš anksto pastatyti automobilį po stogu. Krušos negalima nuspėti konkrečiai gatvei, todėl tokiomis dienomis stebėkite dangų ir LHMT įspėjimus.
Dažniausi klausimai
Kodėl kruša krenta vasarą?
Vasarą susidaro galingi perkūnijos debesys su stipriais kylančiais oro srautais. Jie ilgai išlaiko ledo daleles aukštai, kur šalta, ir šios užauga iki krušos.
Kokia kruša pavojinga?
Pavojinga laikoma 6-19 mm kruša, o nuo 20 mm skersmens - stichinė.
Kokia didžiausia kruša buvo Lietuvoje?
120 mm skersmens kruša Kybartuose 1995 m. liepos 10 d. Sunkiausias užfiksuotas ledo gabalas svėrė 300 g (Alytus, 1964 m.).
Kaip apsaugoti automobilį nuo krušos?
Statyti po stogu ar garaže, o užklupus kelyje - sustoti po viaduku ar degalinės stogu.
Parengta pagal: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Stichinių meteorologinių reiškinių kriterijai. Informacija yra bendro pobūdžio; esant grėsmei gyvybei skambinkite 112.