Sniegas: kaip susidaro ir kada pavojinga
Trumpai. Sniegas - tai krituliai, sudaryti iš ledo kristalų - snaigių. Lietuvoje sniegas dažniausiai iškrenta nuo lapkričio iki kovo. Snygis laikomas stichiniu, kai per 12 valandų sniego danga padidėja 20-30 cm, o daugiau nei 30 cm - katastrofiniu. Didžiausia Lietuvoje užfiksuota sniego danga - 94 cm (Laukuva, 1931 m. kovas).
Ką daryti
- Prieš smarkų snygį pasirūpinkite maisto, vandens ir kuro atsargomis.
- Jei nebūtina, nevažiuokite į tolimas keliones per pūgą ar smarkų snygį.
- Nuvalykite sniegą nuo stogų tik saugiai, su apsauga, geriau - pasitelkę specialistus.
- Statykite automobilį toliau nuo medžių ir pastatų kraštų, nuo kurių gali kristi sniegas ir varvekliai.
Ko nedaryti
- Nevaikščiokite po pastatų karnizais ir stogų kraštais, kai ant jų daug sniego ar varveklių.
- Nekelkite sunkaus sniego staigiai - kasimas šaltyje apkrauna širdį.
- Nepalikite automobilio užpustytu išmetimo vamzdžiu su veikiančiu varikliu.
Turinys
Kaip susidaro snaigės
Snaigės susidaro debesyse, kai temperatūra žemesnė nei 0 °C. Vandens garai nusėda ant mažyčių dulkių ar ledo dalelių ir virsta ledo kristalais. Kristalai auga šešiakampe forma, todėl beveik visos snaigės turi šešis spindulius. Kiekviena snaigė auga šiek tiek kitokiomis sąlygomis, todėl dvi visiškai vienodos snaigės praktiškai neegzistuoja.
Snaigių forma priklauso nuo temperatūros ir drėgmės: vienos būna plokštelės, kitos - adatėlės, stulpeliai ar sudėtingos žvaigždutės. Kai šalta ir sausa, krenta smulkus, birus sniegas; kai temperatūra arti nulio - stambios, šlapios, sulipusios snaigės.
Koks būna sniegas
- Sausas, purus sniegas - krenta, kai šalta (žemiau -3 °C). Lengvas, gerai pusto, netinka sniego seniui.
- Šlapias sniegas - krenta apie 0 °C. Sunkus, limpa, gerai lipdosi, bet laužo šakas ir laidus.
- Sniego kruopos - baltos, minkštos kruopelės, dažnai per trumpus žiemos ar pavasario krituliais.
- Ledo kruopos - kietos, permatomos kruopelės, kai lietaus lašai užšąla krisdami.
Kai temperatūra apie 0 °C ir krenta lietus su sniegu, tai jau Šlapdriba: kas tai ir kuo pavojinga.
Kiek sniego iškrenta Lietuvoje
Pastovi sniego danga Lietuvoje dažniausiai susidaro gruodį-sausį ir laikosi iki kovo. Daugiausia sniego būna rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje, mažiausiai - pajūryje, kur žiemos švelnesnės. Paskutiniais dešimtmečiais žiemos šiltėja, todėl pastovios sniego dangos laikas trumpėja, o kai kuriomis žiemomis ji pajūryje beveik nesusidaro. Apie pirmąjį sniegą: Pirmas sniegas Lietuvoje: kada jo laukti.
Kada snygis pavojingas
| Per 12 val. ar trumpiau | Reiškinys |
|---|---|
| 7-19 mm kritulių | Pavojingas smarkus snygis |
| 20-30 mm kritulių ir sniego danga padidėja 20-30 cm | Stichinis labai smarkus snygis |
| daugiau nei 30 mm kritulių ir daugiau nei 30 cm sniego | Katastrofinis labai smarkus snygis |
Smarkus snygis pavojingas, nes:
- užpustomi keliai, sutrinka eismas, automobiliai įstringa;
- sunkus sniegas laužo medžius ir nutraukia elektros laidus;
- ant plokščių stogų susikaupęs sniegas gali įlaužti stogą;
- nuo stogų krenta sniego luitai ir varvekliai.
Kai kartu su snygiu pučia stiprus vėjas, kyla pūga - tada pavojus dar didesnis.
Kaip pasiruošti smarkiam snygiui
- Turėkite atsargų bent 3 paroms: maisto, vandens, vaistų, kuro šildymui.
- Įsikraukite telefonus ir išorines baterijas, pasiruoškite žibintuvėlį.
- Pasirūpinkite kastuvu ir sniego valymo priemonėmis.
- Automobilyje turėkite šepetį, grandiklį, kastuvą, šiltą antklodę, vandens ir užkandžių. Plačiau: Automobilis žiemai: pasiruošimas ir saugus vairavimas.
Kur Lietuvoje sniego daugiausia
Ilgiausiai sniegas laikosi Žemaičių aukštumoje, šiaurės, rytų ir pietryčių Lietuvoje - 70-78 dienas per žiemą, pavyzdžiui, apie Uteną, Ignaliną ir Zarasus. Mažiausia - pajūryje ir Kuršių nerijoje, tik 46-47 dienas. Slidinėjimui ir žiemos išvykoms snygio prognozę rasite orų puslapyje.
Dažniausi klausimai
Kada snygis laikomas stichiniu?
Kai per 12 valandų ar trumpiau sniego danga padidėja 20-30 cm. Daugiau nei 30 cm - katastrofinis snygis.
Kokia storiausia sniego danga buvo Lietuvoje?
94 cm Laukuvoje 1931 m. kovą.
Kodėl snaigės turi šešis spindulius?
Dėl vandens molekulių išsidėstymo ledo kristale - jos jungiasi šešiakampe tvarka, todėl kristalas auga šešiomis kryptimis.
Parengta pagal: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (klimato ekstremumai), Stichinių meteorologinių reiškinių kriterijai, CivSauga.lt. Informacija yra bendro pobūdžio; esant grėsmei gyvybei skambinkite 112.