Lietus, sniegas ir ledas

Potvynis ir poplūdis: kaip pasiruošti

Atnaujinta · Infolaikas.lt

Trumpai. Potvynis - kasmetinis upių vandens pakilimas, kai tirpsta sniegas. Lietuvoje jis dažniausiai būna nuo kovo vidurio iki balandžio pabaigos. Poplūdis - staigus upės pakilimas po smarkių ar ilgų liūčių, kuris gali būti bet kuriuo metų laiku. Daugiausia potvynių būna Nemuno žemupyje ir deltoje (Rusnėje, Šilutės rajone).

Ką daryti

  • Stebėkite LHMT ir savivaldybės informaciją apie upių lygį.
  • Iš anksto pasiruoškite neperšlampamus drabužius, 10 dienų maisto ir vandens atsargas, vaistus, žibintuvėlį.
  • Užsandarinkite šulinius, išneškite chemines medžiagas į aukštesnę vietą.
  • Prieš palikdami namus išjunkite dujas, elektrą ir vandenį.

Ko nedaryti

  • Neikite ir nevažiuokite per patvinusius kelius.
  • Nesiartinkite prie upių krantų ledonešio metu ir nelipkite ant ledo lyčių.
  • Nevalgykite apsemto maisto ir negerkite šulinio vandens, kol jis nepatikrintas.
  • Negrįžkite į apsemtus namus, kol nepaskelbta, kad saugu.
Turinys
  1. Potvynis ir poplūdis - kuo skiriasi
  2. Kur Lietuvoje dažniausiai būna potvyniai
  3. Ledonešis ir ledo sangrūdos
  4. Kaip pasiruošti, jei gyvenate potvynių zonoje
  5. Ką daryti, kai vanduo kyla
  6. Po potvynio
  7. Kur Lietuvoje potvyniai dažniausi

Potvynis ir poplūdis - kuo skiriasi

  • Potvynis - dėsningas, kasmet pasikartojantis upių vandens pakilimas, kai pavasarį tirpsta sniegas ir ledas. Lietuvoje jis paprastai būna nuo kovo vidurio iki balandžio pabaigos.
  • Poplūdis - staigus ir trumpesnis upės pakilimas po smarkių ar ilgai trunkančių liūčių. Jis gali būti bet kuriuo metų laiku, net vasarą ar žiemą per atlydį.

Abiem atvejais vanduo išsilieja iš vagos ir užlieja pievas, kelius, sodybas.

Kur Lietuvoje dažniausiai būna potvyniai

Didžiausi potvyniai būna Nemuno žemupyje ir deltoje: Šilutės rajone, Rusnės saloje, prie Kuršių marių. Pavasarį čia dažnai apsemiami keliai, o kai kurios sodybos kelioms savaitėms tampa pasiekiamos tik valtimis. Potvyniai būdingi ir kitų didesnių upių - Neries, Nevėžio, Šešupės, Minijos - slėniams.

Katastrofiniu laikomas potvynis, kai apsemiama 60 tūkst. ha ir daugiau šalies teritorijos.

Ledonešis ir ledo sangrūdos

Pavasarį, kai upės ledas lūžta, lytys plaukia pasroviui - tai ledonešis. Siauresnėse vietose, prie tiltų ar upių vingiuose lytys gali susigrūsti į ledo sangrūdą. Ji veikia kaip užtvanka: vanduo už jos staiga pakyla ir užlieja krantus, kartais per kelias valandas.

Svarbu Ledonešio metu nesiartinkite prie krantų ir niekada nelipkite ant ledo lyčių. Upių ledas niekada nelaikomas saugiu, o pavasarį jis ypač pavojingas. Plačiau apie ledą: Ledas ant vandens: kada saugu ir ką daryti įlūžus.

Kaip pasiruošti, jei gyvenate potvynių zonoje

  1. Stebėkite informaciją - Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia upių vandens lygio prognozes ir įspėjimus, savivaldybės - evakuacijos informaciją.
  2. Turėkite atsargų bent 10 dienų: geriamojo vandens, negendančio maisto, vaistų, žibintuvėlį, baterijų, radijo imtuvą.
  3. Pasiruoškite valtį ir gelbėjimosi liemenes, jei gyvenate Nemuno deltoje ar panašioje vietoje.
  4. Įsirenkite atbulinius vožtuvus nuotekų sistemoje, kad vanduo neveržtųsi pro kanalizaciją.
  5. Užsandarinkite šulinius ir aukščiau sudėkite chemines medžiagas, trąšas, kurą.

Ką daryti, kai vanduo kyla

  • Persikelkite į aukštesnį aukštą ar vietą, pasiimkite dokumentus, vaistus, telefoną.
  • Prieš palikdami namus išjunkite dujas, elektrą ir vandenį.
  • Neikite per vandenį be būtinybės - po juo gali būti duobės, šulinių angos, srovė.
  • Užlietuose namuose gali atsirasti gyvačių ir graužikų - būkite atsargūs.
  • Jei gresia pavojus gyvybei, skambinkite 112.

Po potvynio

Grįžkite į namus tik tada, kai paskelbta, kad saugu. Prieš įjungdami elektrą ir dujas, leiskite juos patikrinti specialistams. Viską, ką lietė potvynio vanduo, išvalykite ir dezinfekuokite. Nenaudokite šulinio vandens, kol jis nepatikrintas. Apie smarkias liūtis, galinčias sukelti poplūdžius: Liūtis: kada pavojinga ir ką daryti.

Kur Lietuvoje potvyniai dažniausi

Labiausiai potvynių veikiamas Nemuno žemupys - Šilutės rajonas ir Rusnės apylinkės, kur pavasarį kasmet užliejamos pievos ir keliai. Pavasarį, kai sparčiai tirpsta sniegas, ar po ilgų liūčių verta sekti orus Šilutėje, Jurbarke ir Kaune, taip pat LHMT hidrologinius įspėjimus. Kritulių prognozę visai Lietuvai rasite orų puslapyje.

Dažniausi klausimai

Kada Lietuvoje būna potvyniai?

Pavasarį, dažniausiai nuo kovo vidurio iki balandžio pabaigos, kai tirpsta sniegas ir ledas.

Kuo potvynis skiriasi nuo poplūdžio?

Potvynis yra kasmetinis pavasario upių pakilimas tirpstant sniegui, o poplūdis - staigus pakilimas po liūčių, galintis būti bet kuriuo metų laiku.

Kur Lietuvoje dažniausiai būna potvyniai?

Nemuno žemupyje ir deltoje - Šilutės rajone, Rusnės saloje, prie Kuršių marių.

Parengta pagal: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Stichinių meteorologinių reiškinių kriterijai. Informacija yra bendro pobūdžio; esant grėsmei gyvybei skambinkite 112.

Taip pat skaitykite

Visas orų žinynas →
Orų prognozėValandinė ir 7 dienų prognozė Lietuvos miestams