Speigas: kaip pasiruošti dideliems šalčiams
Trumpai. Speigas - tai stichinis meteorologinis reiškinys, kai mažiausia paros oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ar žemiau. Jei toks šaltis laikosi ilgiau nei 3 paras, tai jau labai smarkus speigas - katastrofinis reiškinys. Kasdienėje kalboje speigu vadiname ir bet kokį didelį šaltį. Per šalčius svarbiausia saugoti žmones nuo nušalimo, namus - nuo užšalusių vamzdžių, o šildantis - saugotis smalkių ir gaisro.
Ką daryti
- Iš anksto patikrinkite šildymą, užsandarinkite langus ir duris.
- Apšiltinkite vamzdžius nešildomose vietose, palikite šiek tiek atvirus spintelių duris prie kriauklių.
- Kūrenkite krosnis ir židinius tik tvarkingus, su išvalytu kaminu, turėkite smalkių detektorių.
- Patikrinkite automobilio akumuliatorių, aušinimo skystį ir langų ploviklį.
- Augintinius vedžiokite trumpiau, šunims su trumpu kailiu apsivilkite drabužius.
- Jei matote lauke sušalusį ar bejėgį žmogų, skambinkite 112.
Ko nedaryti
- Nešildykite būsto dujine virykle ar orkaite.
- Nepalikite veikiančių šildytuvų be priežiūros ir nedžiovinkite ant jų drabužių.
- Neužkimškite ventiliacijos angų, net jei pučia šaltis.
- Nepalikite užvesto automobilio uždarame garaže.
- Neikite ant ledo vien todėl, kad „jau seniai šąla“ - storį patikrinkite.
Turinys
Kada šaltis tampa pavojingas
Sausio vidutinė temperatūra Lietuvoje - nuo maždaug -1 °C pajūryje iki -4 °C rytuose, bet kai kuriomis žiemomis iš šiaurės rytų atslenka labai šaltas arktinis oras. Tada temperatūra naktimis nukrinta iki -20 °C ir žemiau.
| Mažiausia paros temperatūra | Kaip vadinama |
|---|---|
| nuo -25 iki -30 °C | Stiprus šaltis (pavojingas reiškinys) |
| -30 °C ir žemiau, 1-3 paros | Speigas (stichinis reiškinys) |
| -30 °C ir žemiau, daugiau nei 3 paros | Labai smarkus speigas (katastrofinis reiškinys) |
Šalčiausia būna Rytų Lietuvoje. Žemesnė nei -25 °C temperatūra rytuose pasitaiko vidutiniškai 1-3 kartus per metus, o vakaruose, prie jūros, tokio šalčio būna ne kasmet. Pajūrį šildo Baltijos jūra, todėl ten žiemos švelnesnės.
Žmogui svarbi ne tik temperatūra, bet ir vėjas. Esant -15 °C ir stipriam vėjui, atvira oda šąla taip, lyg būtų gerokai šalčiau. Tai parodo „jaučiasi kaip“ temperatūra: „Jaučiasi kaip“ temperatūra: ką ji reiškia.
Kodėl būna tokių šalčių
Dideli šalčiai Lietuvoje dažniausiai būna, kai virš Skandinavijos ar Rusijos įsitvirtina stiprus anticiklonas. Jis atneša sausą arktinį orą, o giedromis naktimis žemė labai greitai atiduoda šilumą. Todėl stipriausi šalčiai būna giedrą, ramią naktį, ypač virš sniego. Plačiau: Ciklonas ir anticiklonas: kokius orus jie atneša.
Namų paruošimas
- Šildymas. Įsitikinkite, kad katilas, radiatoriai ir krosnis veikia. Prieš sezoną išvalykite kaminus.
- Langai ir durys. Užsandarinkite tarpus, kad neišeitų šiluma.
- Vandentiekis. Šaltose vietose (rūsyje, garaže, palėpėje, sodo name) vamzdžius apšiltinkite. Jei namas tuščias, vandenį išleiskite arba palikite minimalų šildymą.
- Atsargos. Turėkite žibintuvėlį, maitinimo elementų, šiltų antklodžių. Per šalčius ir pūgas kartais nutrūksta elektra. Daugiau: Pasiruošimas namuose: atsargos audrai ir elektros dingimui.
Jei užšalo vamzdžiai
Užsukite vandenį, atsukite čiaupą ir vamzdį šildykite pamažu - plaukų džiovintuvu ar šilto vandens kompresais, pradėdami nuo čiaupo pusės. Niekada nešildykite vamzdžių atvira liepsna. Jei vamzdis sprogo, užsukite pagrindinį ventilį ir kvieskite meistrą.
Smalkės ir gaisrai: didžiausias pavojus šildantis
Per šalčius daugiau kūrenama ir naudojama šildytuvų, todėl padaugėja gaisrų ir apsinuodijimų smalkėmis.
- Krosnį užsklęskite tik tada, kai malkos visiškai sudegė ir nebeliko mėlynų liepsnelių.
- Įrenkite smalkių ir dūmų detektorius.
- Elektrinius šildytuvus junkite tiesiai į sieninį lizdą, ne per ilgiklį, laikykite atokiai nuo užuolaidų ir baldų.
- Nedžiovinkite drabužių ant šildytuvų.
- Niekada nešildykite būsto dujine virykle, orkaite ar lauke naudojamais šildytuvais.
Automobilis per speigą
Didžiausios problemos šaltyje - nusilpęs akumuliatorius, užšalęs langų ploviklis ar dyzelinas. Prieš šalčius:
- patikrinkite akumuliatoriaus būklę - šaltyje jo talpa sumažėja;
- įpilkite žiemiško langų ploviklio ir patikrinkite aušinimo skystį;
- dyzeliniam automobiliui pilkite žieminį dyzeliną;
- automobilyje turėkite antklodę, pirštines, šviesos šaltinį, įkrautą telefoną, šiek tiek vandens ir maisto.
Išsamiau: Automobilis žiemai: pasiruošimas ir saugus vairavimas.
Žmonės ir gyvūnai
- Renkitės sluoksniais, saugokite galvą, rankas ir kojas, būkite sausi. Kaip atpažinti nušalimą: Nušalimai ir hipotermija: kaip atpažinti ir padėti.
- Pasirūpinkite senyvais artimaisiais ir kaimynais - ar jiems šilta, ar turi maisto ir vaistų.
- Benamiai ir išgėrę žmonės per šalčius gali sušalti vos per kelias valandas. Pamatę lauke gulintį ar bejėgį žmogų, nepraeikite - skambinkite 112.
- Augintiniai. Trumpaplaukiams ir mažiems šunims šaltis pavojingas, todėl pasivaikščiojimus trumpinkite. Po pasivaikščiojimo nuplaukite letenas - druska jas dirgina.
- Paukščiai. Per speigą paukščiams labai praverčia lesyklos su nesūdytais lašiniais ar saulėgrąžomis.
Ledas per šalčius
Per ilgesnius šalčius ežerai ir tvenkiniai užšąla, bet ledas būna nevienodo storio. Prie nendrių, šaltinių, upių žiočių ar po sniegu jis gali būti plonas net ir per speigą. Saugus storis ir ką daryti įlūžus: Ledas ant vandens: kada saugu ir ką daryti įlūžus.
Kur Lietuvoje šalčiausia
Šalčiausia Rytų ir Šiaurės rytų Lietuvoje: ten dienų, kai temperatūra nukrenta iki -10 °C ir žemiau, būna 24-25 per metus, o pajūryje - 12-13. Žemiausia temperatūra užfiksuota Utenoje (-42,9 °C). Didelių šalčių metu verta sekti orus Utenoje, Zarasuose, Varėnoje ir savo mieste orų prognozėje.
Dažniausi klausimai
Nuo kiek laipsnių šaltis vadinamas speigu?
Oficialiai speigas yra stichinis reiškinys, kai mažiausia paros oro temperatūra nukrenta iki -30 °C ar žemiau. Kasdienėje kalboje speigu vadinamas ir šiaip didelis šaltis.
Kokia žemiausia temperatūra užfiksuota Lietuvoje?
-42,9 °C Utenoje 1956 metų vasario 1 dieną.
Kur Lietuvoje šalčiausia?
Šalčiausia dažniausiai būna Rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Pajūryje žiemos švelnesnės, nes orą šildo Baltijos jūra.
Kaip atšildyti užšalusius vamzdžius?
Užsukite vandenį, atsukite čiaupą ir šildykite vamzdį pamažu plaukų džiovintuvu ar šiltais kompresais, pradėdami nuo čiaupo. Atvira liepsna šildyti negalima.
Kokie apsinuodijimo smalkėmis požymiai?
Galvos skausmas, svaigulys, pykinimas, silpnumas, mieguistumas. Reikia iškart išvėdinti patalpą, išeiti į gryną orą ir skambinti 112.
Parengta pagal: Stichinių meteorologinių reiškinių kriterijai, LHMT pavojingų reiškinių rodikliai, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Informacija yra bendro pobūdžio; esant grėsmei gyvybei skambinkite 112.