Vaivorykštė: kaip ji susidaro ir kada ją pamatyti

Kaip susidaro vaivorykštė

Saulės šviesa atrodo balta, bet iš tikrųjų ją sudaro visos spalvos. Kai spindulys patenka į lietaus lašą, jis:

1. lūžta, įeidamas į lašą;
2. atsispindi nuo galinės lašo sienelės;
3. vėl lūžta, išeidamas iš lašo.

Skirtingų spalvų šviesa lūžta skirtingai, todėl balta šviesa išsiskaido į spalvas - lygiai taip pat kaip stiklinėje prizmėje. Kiekvienas lašas į mūsų akis siunčia vieną spalvą, o milijonai lašų kartu sukuria spalvotą lanką.

Kodėl vaivorykštė yra lankas

Raudona šviesa iš lašų į akį grįžta maždaug 42° kampu nuo taško, kuris yra tiksliai priešingas saulei (jis vadinamas antisaulės tašku - ten krenta jūsų galvos šešėlis). Visi lašai, esantys šiuo kampu, sudaro apskritimą. Mes matome tik jo dalį virš horizonto, todėl vaivorykštė atrodo kaip lankas.

Iš lėktuvo ar aukšto kalno kartais galima pamatyti visą vaivorykštės ratą.

Kada ir kur ieškoti vaivorykštės

• Saulė turi būti už nugaros, o priešais - lietus ar vandens lašeliai.
• Saulė turi būti žemai - žemiau nei 42° virš horizonto. Todėl Lietuvoje vasarą vaivorykštės dažniausiai matomos ryte ar vakare, o vidurdienį, kai saulė aukštai, jų nebūna. Pavasarį ir rudenį saulė žemesnė, todėl vaivorykštė gali būti matoma ir dieną.
• Geriausia proga - kai po liūties ar perkūnijos debesys nueina į rytus, o vakaro saulė išlenda vakaruose. Tada vaivorykštė būna rytinėje dangaus pusėje.
• Vaivorykštę galima pamatyti ir prie fontano, krioklio, purkštuvo - jei saulė už nugaros.

Daugelyje kraštų žinomas ženklas, kad vakaro vaivorykštė žada gerą orą, turi pagrindą: Lietuvoje orai dažniausiai slenka iš vakarų į rytus. Jei vakare vaivorykštė rytuose, vadinasi, lietus jau praėjo, o vakaruose giedra. Plačiau: Liaudies orų spėjimai: ką sako mokslas.

Vaivorykštės spalvos

Tradiciškai skaičiuojamos 7 spalvos: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė. Iš tikrųjų spalvos pereina viena į kitą be ribų, o skaičius 7 yra susitarimas. Raudona visada viršuje (lanko išorėje), violetinė - apačioje.

Kartais po pagrindine vaivorykšte matomi papildomi silpni rausvai žalsvi ruoželiai - tai rodo, kad lietaus lašai labai vienodo dydžio.

Dviguba vaivorykštė

Kartais virš pagrindinės vaivorykštės matoma antroji, silpnesnė. Ji susidaro, kai šviesa lašo viduje atsispindi du kartus. Todėl:

• antroji vaivorykštė yra maždaug 51° kampu, aukščiau už pirmąją;
• jos spalvos išsidėsčiusios atvirkščiai - raudona apačioje;
• ji visada blankesnė.

Tarp dviejų vaivorykščių dangus atrodo tamsesnis - ši juosta vadinama Aleksandro juosta, pagal ją aprašiusį senovės graikų filosofą. Viduje, po pirmąja vaivorykšte, dangus atvirkščiai šviesesnis.

Retos vaivorykštės

• Rūko vaivorykštė - susidaro rūko lašeliuose. Kadangi lašeliai labai smulkūs, spalvos susilieja ir lankas būna beveik baltas. Ją galima pamatyti ryte, kai pro ploną rūką šviečia saulė.
• Mėnulio vaivorykštė - susidaro nuo mėnulio šviesos, kai jis ryškus, beveik pilnas ir žemai. Akiai ji atrodo balsva, nes naktį blogai skiriame spalvas, o nuotraukoje matomos spalvos.
• Raudona vaivorykštė - matoma per saulėlydį ar saulėtekį, kai šviesoje lieka beveik tik raudoni spinduliai.

Vaivorykštę kartais painioja su halu - šviesiu ratu aplink saulę. Bet halas susidaro ledo kristaluose ir yra aplink saulę, o vaivorykštė - lietaus lašuose ir priešingoje saulei pusėje. Plačiau: Halas: ratas aplink saulę ir mėnulį.

Kada tikėtis vaivorykštės

Didžiausia tikimybė pamatyti vaivorykštę - vasaros vakarą, kai po liūties ar perkūnijos debesys nueina į rytus, o vakaruose prasiblaivo. Jei orų prognozėje popietei numatomi trumpi lietūs su pragiedruliais, vakare verta pažvelgti į rytinę dangaus pusę.