Šiaurės pašvaistė Lietuvoje: kaip ją pamatyti
Trumpai. Šiaurės pašvaistė Lietuvoje matoma per geomagnetines audras, kai Saulės išmestos dalelės pasiekia Žemę. Lietuvos platumoje paprastai reikia, kad Kp indeksas siektų 6 ar daugiau. Geriausia ją stebėti giedrą, tamsią naktį, toli nuo miesto šviesų, žiūrint į šiaurę. Akimis ji dažnai atrodo kaip blyškus švytėjimas, o telefono kamera parodo ryškias žalias ir raudonas spalvas.
Turinys
Kas yra šiaurės pašvaistė
Šiaurės pašvaistė (lot. aurora borealis, dažnai vadinama tiesiog aurora) - tai viršutinių atmosferos sluoksnių švytėjimas.
Saulė nuolat išmeta įelektrintų dalelių srautą - Saulės vėją. Kai Saulėje įvyksta stiprus žybsnis ar išmetama didžiulė plazmos debesis, dalelės per 1-3 paras pasiekia Žemę. Žemės magnetinis laukas jas nukreipia į ašigalių sritis. Ten dalelės susiduria su atmosferos dujomis 100-300 km aukštyje, ir šios ima švytėti.
Įprastai pašvaistė matoma tik šiauriausiuose kraštuose - Norvegijoje, Suomijos Laplandijoje, Islandijoje. Bet per stiprias geomagnetines audras pašvaistės juosta išsiplečia į pietus ir tampa matoma ir Lietuvoje.
Kodėl pašvaistė būna įvairių spalvų
| Spalva | Kas ją sukelia | Aukštis |
|---|---|---|
| Žalia (dažniausia) | Deguonis | apie 100-250 km |
| Raudona | Deguonis labai aukštai | virš 250 km |
| Mėlyna, violetinė | Azotas | žemiausia pašvaistės dalis |
| Rausva | Raudonos ir mėlynos mišinys |
Lietuvoje pašvaistė dažnai matoma kaip raudonas ar rausvas švytėjimas žemai šiaurinėje dangaus pusėje. Raudona šviesa sklinda labai aukštai, todėl ją matome iš toli, net kai pati žalia juosta yra virš Skandinavijos. Per labai stiprias audras matomi ir žali bei rausvi stulpai, kartais iki pat zenito.
Kada pašvaistė matoma Lietuvoje
Pašvaistės stiprumas siejamas su geomagnetinio aktyvumo Kp indeksu (nuo 0 iki 9):
| Kp indeksas | Audros lygis | Ar matysime Lietuvoje |
|---|---|---|
| 0-4 | Ramu ar neramu | Paprastai ne |
| 5 (G1) | Silpna audra | Kartais žemai šiaurėje, labiau šiaurės Lietuvoje, tik kamerai |
| 6 (G2) | Vidutinė audra | Neretai matoma šiaurinėje dangaus pusėje |
| 7 (G3) | Stipri audra | Gerai matoma visoje Lietuvoje |
| 8-9 (G4-G5) | Labai stipri ir ekstremali | Gali užimti visą dangų, matoma net pietuose |
Pašvaisčių daugiau, kai Saulė aktyvi. Saulės aktyvumas kinta maždaug 11 metų ciklu. Paskutinis aktyvumo maksimumas buvo apie 2024-2025 metus, todėl kelerius metus po jo stiprių audrų tikimybė dar gana didelė, o vėliau jų bus mažiau.
Metų laikas. Lietuvoje pašvaistės stebėti tinka nuo rugpjūčio pabaigos iki balandžio. Vasarą, apie birželį, naktys tokios šviesios, kad pašvaistę pastebėti sunku. Geomagnetinių audrų statistiškai daugiau apie pavasario ir rudens lygiadienius.
Kaip pamatyti pašvaistę
- Sekite prognozes. Kosmoso orų tarnybos (pavyzdžiui, NOAA ar SpaceWeatherLive) iš anksto skelbia, kada laukiama geomagnetinės audros ir koks bus Kp indeksas.
- Patikrinkite debesuotumą. Net ir per stiprią audrą pašvaistės nematysite pro debesis. Giedrą naktį rasite mūsų orų prognozėje.
- Išvažiuokite iš miesto. Miesto šviesos užgožia blankią pašvaistę. Rinkitės vietą, kur šiaurinis horizontas atviras: lauką, ežero ar jūros krantą, kalvą. Pajūris ir šiaurės Lietuva yra geresnės vietos.
- Leiskite akims priprasti. Prireiks 15-20 minučių tamsoje. Nežiūrėkite į ryškų telefono ekraną.
- Žiūrėkite į šiaurę. Dažniausiai pašvaistė matoma šiaurinėje dangaus pusėje, žemai virš horizonto.
- Būkite kantrūs. Pašvaistė stiprėja ir silpsta bangomis, stipriausia dažnai būna apie vidurnaktį, bet gali švytėti visą naktį.
Kaip nufotografuoti pašvaistę
- Telefonu: įjunkite naktinį režimą, telefoną padėkite ant stabilaus paviršiaus ar trikojo. Kamera dažnai pamato daugiau spalvų nei akis.
- Fotoaparatu: naudokite trikojį, plataus kampo objektyvą, kuo didesnę diafragmą (f/1,8-f/2,8), išlaikymą 5-15 s ir ISO 1600-3200. Fokusuokite rankiniu būdu į ryškią žvaigždę.
- Nufotografuokite ir aplinką - medžius, ežerą, sodybą. Tokios nuotraukos atrodo įspūdingiau.
Ar geomagnetinės audros kenkia sveikatai
Geomagnetinės audros gali trikdyti palydovų ryšį, GPS, radijo ryšį ir elektros tinklus šiauriniuose kraštuose. Kai kurie žmonės teigia, kad per jas blogiau jaučiasi, tačiau moksliniai tyrimai šio ryšio aiškiai nepatvirtina. Plačiau apie tai, kaip orai veikia savijautą: Meteojautrumas: kaip orai veikia savijautą.
Kur Lietuvoje geriausia stebėti pašvaistę
Geriausios vietos - toli nuo miestų šviesų su atviru šiauriniu horizontu: pajūris (pavyzdžiui, apie Palangą ar Nidą), Šiaurės ir Rytų Lietuvos ežerų krantai apie Biržus, Zarasus ar Ignaliną. Kai skelbiama geomagnetinė audra, pasitikrinkite, ar naktį bus giedra, - tai rodo orų prognozė.
Dažniausi klausimai
Ar Lietuvoje galima pamatyti šiaurės pašvaistę?
Taip, per stiprias geomagnetines audras. Lietuvoje pašvaistė paprastai matoma, kai Kp indeksas siekia 6 ar daugiau, o per labai stiprias audras - visoje šalyje.
Kokio Kp indekso reikia, kad pašvaistė būtų matoma Lietuvoje?
Paprastai 6 ar daugiau. Esant Kp 5, pašvaistę kartais užfiksuoja tik kamera žemai šiaurėje, o esant 7 ir daugiau ji gerai matoma visoje Lietuvoje.
Kur geriausia stebėti pašvaistę Lietuvoje?
Toli nuo miesto šviesų, kur atviras šiaurinis horizontas: lauke, prie ežero, pajūryje. Šiaurės Lietuvoje tikimybė šiek tiek didesnė.
Kodėl pašvaistė nuotraukoje ryškesnė nei akimis?
Žmogaus akis tamsoje prastai skiria spalvas, o kameros jutiklis per kelias sekundes surenka daugiau šviesos. Todėl akimis pašvaistė dažnai atrodo kaip blyškus švytėjimas.
Kokiu metų laiku Lietuvoje matoma pašvaistė?
Geriausia nuo rugpjūčio pabaigos iki balandžio, kai naktys tamsios. Geomagnetinių audrų dažniau būna apie pavasario ir rudens lygiadienius.
Kaip sužinoti, ar šiandien bus matoma šiaurės pašvaistė?
Pasitikrinkite kosmoso orų prognozę (Kp indeksą ir geomagnetinės audros įspėjimus) ir debesuotumą naktį. Lietuvoje tikimybė didelė, kai prognozuojamas Kp 6 ar daugiau, o naktis giedra.
Parengta pagal: JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA), SpaceWeatherLive, Visuotinė lietuvių enciklopedija. Informacija yra bendro pobūdžio; esant grėsmei gyvybei skambinkite 112.