Meteojautrumas: kaip orai veikia savijautą
Trumpai. Meteojautrumas - tai organizmo jautrumas orų pokyčiams: daliai žmonių keičiantis orams skauda galvą, maudžia sąnarius, sutrinka miegas ar nuotaika. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad karštis, šaltis, drėgmė ir staigios temperatūros permainos veikia sveikatą, ypač sergančiųjų lėtinėmis ligomis. Ryšys su atmosferos slėgiu ir migrena ar sąnarių skausmu tyrimuose nevienareikšmis. Labiausiai padeda reguliarus miegas, judėjimas ir lėtinių ligų gydymas.
Ką daryti
- Laikykitės pastovaus miego ir valgymo režimo, ypač permainingais orais.
- Judėkite kasdien - pasivaikščiojimas gryname ore padeda prisitaikyti prie orų.
- Jei sergate lėtine liga, vartokite vaistus, kaip paskyrė gydytojas, ir stebėkite savijautą.
- Pasižymėkite, kada blogai jaučiatės, ir palyginkite su orais - taip pamatysite, ar ryšys tikras.
Ko nedaryti
- Nekeiskite vaistų dozių pagal orų prognozę be gydytojo.
- Nenurašykite naujų ar stiprėjančių simptomų vien orams - pasitarkite su gydytoju.
- Nepiktnaudžiaukite kava ir nuskausminamaisiais vaistais.
Turinys
Kas yra meteojautrumas
Daug žmonių sako, kad „jaučia orus“: prieš lietų maudžia sąnarius, keičiantis orams skauda galvą, rudenį ir pavasarį trūksta energijos. Tai vadinama meteojautrumu (kartais - meteopatija). Tai ne liga, o būsena, kai organizmas sunkiau prisitaiko prie aplinkos pokyčių.
Lengviausiai prisitaiko sveiki, fiziškai aktyvūs žmonės. Jautresni dažniausiai būna:
- vyresnio amžiaus žmonės;
- sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, artritu, migrena;
- patyrę traumų (seni lūžiai, operacijos);
- žmonės, kurie mažai miega, patiria daug streso, mažai juda.
Kas iš tikrųjų veikia savijautą
Karštis ir šaltis - įrodyta
Karščio bangų metu padaugėja kreipimųsi į greitąją pagalbą dėl širdies, inkstų ir kvėpavimo ligų paūmėjimų. Šaltis siaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį, todėl apkrauna širdį. Šie ryšiai patvirtinti daugybe tyrimų. Plačiau: Karštis ir kaitra: kaip apsisaugoti ir Nušalimai ir hipotermija: kaip atpažinti ir padėti.
Staigios temperatūros permainos
Kai per parą ar dvi temperatūra pasikeičia 10 ir daugiau laipsnių, organizmui reikia prisitaikyti: keičiasi kraujagyslių tonusas, prakaitavimas, medžiagų apykaita. Tokios permainos dažniausiai būna slenkant atmosferos frontams. Plačiau: Atmosferos frontai: šiltasis, šaltasis ir okliuzijos.
Drėgmė ir tvankumas
Tvankus, drėgnas oras apsunkina kūno vėsimą, todėl vargina greičiau. Sausas žiemos oras patalpose džiovina gleivines ir gali sustiprinti kosulį, nosies užgulimą. Plačiau: Oro drėgmė ir rasos taškas: paprastai apie sudėtingą.
Saulės šviesos trūkumas
Lapkritį-sausį Lietuvoje dienos trumpos, todėl daliai žmonių sumažėja energija, blogėja nuotaika, sutrinka miegas. Ryškiausia šios būsenos forma vadinama sezonine depresija. Padeda kasdienis buvimas lauke šviesiuoju paros metu, fizinis aktyvumas, o esant ryškiems simptomams - kreipimasis į gydytoją.
Atmosferos slėgis - ryšys nevienareikšmis
Daug žmonių galvos ar sąnarių skausmą sieja su slėgio kritimu. Kai kurie tyrimai rado ryšį tarp slėgio pokyčių ir migrenos priepuolių, kiti - ne. Tyrimai apie sąnarių skausmą ir orus taip pat prieštaringi. Gali būti, kad dalis žmonių tikrai jautrūs slėgio pokyčiams, o dalį ryšio lemia tai, kad blogi orai prisimenami geriau. Plačiau: Atmosferos slėgis: kas yra norma ir ką jis reiškia.
Geomagnetinės audros
Kartais skelbiama, kad per geomagnetines audras žmonės jaučiasi blogiau. Patikimų įrodymų, kad jos tiesiogiai veikia sveikų žmonių savijautą, mokslas iki šiol neturi. Plačiau: Šiaurės pašvaistė Lietuvoje: kaip ją pamatyti.
Kaip lengviau ištverti orų permainas
- Miegokite pakankamai ir eikite gulti panašiu laiku.
- Judėkite kasdien - ėjimas, plaukimas, dviratis gerina kraujotaką ir prisitaikymą.
- Būkite lauke - net ir apsiniaukusią dieną šviesos lauke daug daugiau nei patalpoje.
- Gerkite pakankamai skysčių, ypač karštomis dienomis.
- Valgykite reguliariai ir subalansuotai.
- Ribokite alkoholį ir kofeiną, ypač jei kamuoja galvos skausmai.
- Gydykite lėtines ligas - kai liga kontroliuojama, orų poveikis būna mažesnis.
- Veskite dienoraštį: kada skauda, kokie tuo metu orai. Taip pamatysite, ar orai tikrai lemia savijautą, ar priežastis kita.
Kaip iš anksto pamatyti orų permainą
Jei esate jautrūs orams, sekite temperatūros pokyčius kelioms dienoms į priekį ir dabartinį atmosferos slėgį - juos rasite orų prognozėje savo mieste. Staigus atšalimas ar atšilimas 10 ir daugiau laipsnių per parą dažniausiai būna slenkant atmosferos frontui: tokią dieną verta planuoti ramiau.
Dažniausi klausimai
Ar orai tikrai gali sukelti galvos skausmą?
Kai kuriems žmonėms, ypač sergantiems migrena, orų permainos gali būti vienas iš priepuolį provokuojančių veiksnių. Tyrimų rezultatai nevienareikšmiai, o poveikis labai individualus.
Kodėl prieš lietų skauda sąnarius?
Dalis žmonių su artritu ar senomis traumomis tai jaučia. Tikslus mechanizmas neaiškus: gali turėti įtakos temperatūros, drėgmės ir slėgio pokyčiai, tačiau moksliniai tyrimai prieštaringi.
Kas yra meteojautrumas?
Tai organizmo jautrumas orų pokyčiams, kai keičiantis orams pablogėja savijauta: skauda galvą, sąnarius, sutrinka miegas ar nuotaika.
Kaip sumažinti meteojautrumą?
Padeda reguliarus miegas, kasdienis judėjimas, buvimas lauke, pakankamas skysčių kiekis ir lėtinių ligų gydymas.
Ar geomagnetinės audros kenkia sveikatai?
Patikimų mokslinių įrodymų, kad geomagnetinės audros tiesiogiai blogina sveikų žmonių savijautą, nėra.
Parengta pagal: Visuotinė lietuvių enciklopedija, Pasaulio sveikatos organizacija, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Informacija yra bendro pobūdžio; esant grėsmei gyvybei skambinkite 112.