Karštis ir kaitra: kaip apsisaugoti
Trumpai. Lietuvoje karšta diena prasideda nuo 25 °C, o 30 °C ir aukštesnė temperatūra jau laikoma pavojinga. Jei 30 °C ir daugiau laikosi 3 paras iš eilės, tai yra kaitra - stichinis meteorologinis reiškinys. Karštis pavojingiausias mažiems vaikams, senjorams ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Svarbiausia: daug gerti, vengti saulės vidurdienį ir niekada nepalikti vaikų ar gyvūnų uždarame automobilyje.
Ką daryti
- Gerkite vandens dažnai ir po truputį, net jei netroškina.
- Fizinius darbus lauke atlikite anksti ryte arba vakare.
- Dėvėkite laisvus, šviesius drabužius iš natūralaus pluošto, galvos apdangalą ir akinius nuo saulės.
- Dieną užtraukite užuolaidas ar žaliuzes saulėtoje pusėje, o vėdinkite naktį ir anksti ryte.
- Vėsinkitės drungnu dušu, sudrėkintu rankšluosčiu, laikykite rankas po vėsiu vandeniu.
- Aplankykite ar paskambinkite vienišiems senyviems kaimynams ir artimiesiems.
Ko nedaryti
- Nepalikite vaikų ir gyvūnų uždarame automobilyje net kelioms minutėms ir net pravirais langais.
- Negerkite alkoholio ir daug kavos - jie skatina skysčių netekimą.
- Nešokite į vėsų vandenį staiga, ypač perkaitę ar išgėrę.
- Negerkite labai šaltų gėrimų dideliais kiekiais vienu metu.
- Nesportuokite intensyviai per patį karštį.
Turinys
Kada karštis tampa pavojingas
Vasarą Lietuvoje dažniausiai būna 20-25 °C šilumos, bet karštų dienų vis daugėja. Temperatūros ribos, į kurias verta atkreipti dėmesį:
| Didžiausia dienos temperatūra | Kaip vadinama | Ką tai reiškia |
|---|---|---|
| 25-29 °C | Karšta diena | Daugumai žmonių malonu, bet jautriems jau sunku |
| 30 °C ir daugiau | Pavojingas karštis | Didėja perkaitimo ir šilumos smūgio rizika |
| 30 °C ir daugiau 3 paras iš eilės | Kaitra (stichinis reiškinys) | Organizmas nebespėja atsigauti, rizika didžiausia |
Kaitrą sunkiausia ištverti todėl, kad karštis kaupiasi. Įkaitę namai naktį nebeatvėsta, žmogus blogai miega ir kiekvieną dieną jaučiasi vis labiau išsekęs. Būtent per ilgas karščio bangas Europoje padaugėja kreipimųsi į greitąją pagalbą ir mirčių, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių.
Svarbu ne tik termometro rodmuo. Kai oras drėgnas, prakaitas sunkiai garuoja ir kūnas prasčiau vėsta, todėl 30 °C su didele drėgme jaučiasi kaip 33-35 °C. Tai rodo „jaučiasi kaip“ temperatūra mūsų orų prognozėje. Plačiau: „Jaučiasi kaip“ temperatūra: ką ji reiškia.
Kam karštis pavojingiausias
Karštis gali pakenkti bet kam, bet labiausiai rizikuoja:
- kūdikiai ir maži vaikai - jų organizmas dar blogai reguliuoja temperatūrą, jie greitai netenka skysčių ir patys nepasako, kad troškina;
- vyresni nei 65 metų žmonės - silpniau jaučia troškulį, dažnai vartoja vaistus, kurie trikdo vandens apykaitą;
- sergantys širdies, kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, diabetu, turintys antsvorio;
- nėščiosios;
- dirbantys lauke ir sportuojantys - statybininkai, žemės ūkio darbuotojai, bėgikai;
- vieniši žmonės, kuriais niekas nepasirūpina.
Kaip apsisaugoti namie
Butas ar namas turėtų būti vieta, kur galima atsivėsinti. Keli paprasti būdai:
- Dieną uždenkite langus. Užtraukite užuolaidas, žaliuzes ar roletus saulėtoje pusėje. Išorinės žaliuzės ar markizės efektyviausios, nes saulė nepasiekia stiklo.
- Vėdinkite tada, kai lauke vėsiau nei viduje - naktį ir anksti ryte. Dieną, kai lauke karščiau, langus geriau laikyti uždarytus.
- Sukurkite skersvėjį naktį, atidarę langus priešingose buto pusėse.
- Išjunkite nereikalingus prietaisus - kompiuteriai, orkaitė, kaitinamosios lemputės papildomai šildo patalpą.
- Ventiliatorius padeda, kai oras kambaryje dar nėra labai karštas. Kai temperatūra kambaryje viršija apie 35 °C, ventiliatorius tik pučia karštą orą, todėl verčiau vėsintis vandeniu.
- Kondicionierių nustatykite taip, kad skirtumas su lauku nebūtų per didelis. Staigus perėjimas iš šalto į karštą orą apkrauna organizmą.
- Miegokite vėsiausiame kambaryje, naudokite plonas medvilnines paklodes.
Kaip apsisaugoti lauke ir darbe
- Planuokite dieną. Saulė stipriausia maždaug nuo 11 iki 16 val. (vasarą Lietuvoje saulė aukščiausiai būna apie 13-14 val. vasaros laiku). Darbus ir sportą perkelkite į rytą ar vakarą.
- Gerkite nuolat. Nelaukite troškulio - kai jau troškina, organizmas skysčių šiek tiek stokoja. Su savimi visada turėkite vandens butelį.
- Rinkitės šešėlį ir darykite pertraukas vėsioje vietoje.
- Saugokitės saulės - galvos apdangalas, akiniai nuo saulės, apsauginis kremas atviroms kūno vietoms. Kada saulė pavojingiausia, rodo UV indeksas: kada saulė pavojinga.
- Valgykite lengvai - daugiau vaisių, daržovių, mažiau riebaus ir sunkaus maisto.
- Darbdaviai per karščius turėtų užtikrinti geriamąjį vandenį, pertraukas ir trumpinti darbą tiesioginėje saulėje. Jei darbe jaučiatės blogai, nutraukite darbą ir pasakykite atsakingam asmeniui.
Vaikai ir gyvūnai automobilyje
Saulėtą dieną uždarame automobilyje temperatūra kyla labai greitai - per kelias minutes salonas įkaista daug labiau nei oras lauke. Pravertas langas beveik nepadeda. Vaikui ar gyvūnui tai gali baigtis mirtimi.
Karštis ir vanduo
Per karščius daugiau žmonių eina maudytis, todėl padaugėja ir skendimų. Perkaitusiam žmogui staiga įšokus į vėsų vandenį gali sutrikti kvėpavimas ir širdies ritmas - tai vadinamasis šalto vandens šokas. Jis pavojingas net geram plaukikui. Į vandenį brikite pamažu, nesimaudykite išgėrę ir neišleiskite vaikų iš akių. Kur maudytis saugu, plačiau: Maudymosi sezonas: kaip saugiai maudytis.
Perkaitimo požymiai
Perkaitimą reikia atpažinti laiku. Pirmieji ženklai:
- stiprus prakaitavimas, silpnumas, nuovargis;
- galvos skausmas, svaigulys;
- pykinimas, raumenų mėšlungis;
- dažnas pulsas, troškulys.
Tada reikia nedelsiant eiti į vėsią vietą, atsigerti ir atsigulti. Jei žmogus nustoja prakaituoti, jo oda tampa karšta ir sausa, jis painioja žodžius ar praranda sąmonę, tai jau gali būti šilumos smūgis - būtina skubi pagalba, skambinkite 112. Plačiau: Šilumos smūgis: kaip atpažinti ir padėti.
Karštis ir gyvūnai
Šunys prakaituoja tik per letenų pagalvėles, todėl perkaista greitai. Pasivaikščiokite anksti ryte ir vakare, visada turėkite vandens, venkite įkaitusio asfalto (jis gali nudeginti letenas). Ūkio gyvūnams būtinas pavėsis ir nuolat prieinamas vanduo.
Kur Lietuvoje karščiausia
Karštų dienų (25 °C ir daugiau) daugiausia būna Vidurio, Pietų ir Rytų Lietuvoje - 34-35 per metus, o pajūryje ir Žemaitijoje - 20-23. Karščio rekordai užfiksuoti Zarasuose (+37,5 °C) ir Druskininkuose (birželio rekordas +36,3 °C). Pajūris, pavyzdžiui Palanga ar Nida, per karščius dažniausiai būna vėsesnis. Ar laukia kaitra, rodo 7 dienų orų prognozė.
Dažniausi klausimai
Nuo kiek laipsnių karštis laikomas pavojingu?
Lietuvoje pavojingu laikoma 30 °C ir aukštesnė temperatūra. Jei toks karštis laikosi 3 paras iš eilės ir ilgiau, tai jau kaitra - stichinis meteorologinis reiškinys.
Kas yra kaitra?
Kaitra - tai stichinis meteorologinis reiškinys, kai didžiausia dienos oro temperatūra 3 ar daugiau parų iš eilės siekia 30 °C ar daugiau.
Kiek vandens gerti per karščius?
Konkretus kiekis priklauso nuo amžiaus, svorio, sveikatos ir fizinio krūvio. Svarbiausia gerti dažnai ir po truputį, nelaukiant troškulio. Sergantys širdies ar inkstų ligomis turėtų pasitarti su gydytoju.
Kada saulė per karščius pavojingiausia?
Maždaug nuo 11 iki 16 valandos, kai saulė aukščiausiai ir UV indeksas didžiausias.
Ar ventiliatorius padeda per karštį?
Padeda, kol oras patalpoje nėra labai karštas. Kai temperatūra viduje viršija apie 35 °C, ventiliatorius tik pučia karštą orą, todėl reikia vėsintis vandeniu ir ieškoti vėsesnės vietos.
Kokia aukščiausia temperatūra užfiksuota Lietuvoje?
+37,5 °C - Zarasuose 1994 metų liepos 30 dieną.
Kaip atvėsinti butą be kondicionieriaus?
Dieną uždenkite langus saulėtoje pusėje, geriausia išorinėmis žaliuzėmis, o vėdinkite naktį ir anksti ryte, kai lauke vėsiau nei viduje, sukurdami skersvėjį. Išjunkite nereikalingus prietaisus, nenaudokite orkaitės, miegokite vėsiausiame kambaryje.
Parengta pagal: Stichinių meteorologinių reiškinių kriterijai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Informacija yra bendro pobūdžio; esant grėsmei gyvybei skambinkite 112.