Maudymosi sezonas: kaip saugiai maudytis

Kada prasideda maudymosi sezonas

Pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, maudymosi sezonas yra nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. Savivaldybės savo sprendimu gali nustatyti kitą laikotarpį.

Žinoma, maudytis galima ir anksčiau ar vėliau - tai priklauso nuo orų ir vandens temperatūros. Sezono datos svarbios tuo, kad būtent tada savivaldybės tiria stebimų maudyklų vandenį ir skelbia jo kokybę.

Kaip tikrinama vandens kokybė

• Pirmasis mėginys imamas ne anksčiau kaip 10 dienų iki sezono pradžios.
• Per sezoną vanduo tiriamas ne rečiau kaip kas dvi savaites, iš viso ne mažiau kaip 8 kartus.
• Tiriamos žarninės lazdelės ir enterokokai - žmonių ir gyvūnų išmatų taršos rodikliai.
• Rezultatai turi būti paskelbti per vieną darbo dieną nuo jų gavimo.

Jei tarša trumpalaikė, gyventojams rekomenduojama nesimaudyti ir prie maudyklos pastatomas įspėjamasis ženklas. Jei maudyklos vanduo penkerius metus iš eilės įvertinamas kaip prastos kokybės, maudytis joje uždraudžiama visam laikui.

Melsvabakterės: žydintis vanduo

Karštą vasarą, ypač ramiuose, sekliuose ežeruose ir tvenkiniuose, gali „sužydėti“ vanduo - pagausėja melsvabakterių (cianobakterijų). Vanduo tampa žalsvas, drumstas, ant paviršiaus susidaro žalsvos ar melsvos putos, dėmės.

Kai kurios melsvabakterės išskiria toksinų, kurie gali sukelti:

• odos bėrimą, niežulį;
• akių paraudimą;
• pykinimą, vėmimą, viduriavimą (nurijus vandens);
• šunims - sunkų apsinuodijimą.

Pagal higienos normą, kai melsvabakterių vandenyje daugiau nei 20 000 ląstelių/ml, rekomenduojama nesimaudyti, o kai daugiau nei 100 000 ląstelių/ml - maudytis uždraudžiama.

Vandens temperatūra

Ežerai ir tvenkiniai įšyla greičiau nei jūra. Baltijos jūra vasarą paprastai įšyla iki maždaug 17-20 °C, o stipriai pūstelėjus vėjui nuo kranto pajūryje vanduo gali per parą atšalti keliais laipsniais, nes iš gelmių iškyla šaltesnis vanduo.

Kaip saugiai maudytis

1. Rinkitės prižiūrimas maudyklas. Ten budi gelbėtojai, žinomas dugnas, tiriama vandens kokybė.
2. Nesimaudykite išgėrę. Alkoholis lėtina reakciją, sutrikdo koordinaciją ir termoreguliaciją. Daug skendimų Lietuvoje susiję su alkoholiu.
3. Į vandenį brikite pamažu. Perkaitusiam žmogui staiga įšokus į vėsų vandenį gali sutrikti kvėpavimas ir širdies ritmas. Plačiau: Karštis ir kaitra: kaip apsisaugoti.
4. Nešokite į nežinomą vandenį. Sekliame vandenyje galima susižaloti stuburą.
5. Prižiūrėkite vaikus. Vaikas gali nuskęsti per kelias sekundes ir be garso. Maži vaikai prie vandens turi būti suaugusiojo pasiekiamumo atstumu. Plačiau: Vaikai ir orai: kaip apsaugoti karštyje ir šaltyje.
6. Neplaukite toli vieni, ypač į ežero ar jūros gilumą.
7. Pajūryje saugokitės srovių. Esant bangoms nuo kranto gali tekėti stiprios atgalinės srovės. Patekę į tokią srovę, neplaukite prieš ją, o plaukite lygiagrečiai krantui, kol išplauksite iš jos.
8. Per perkūniją išlipkite iš vandens. Vanduo gerai praleidžia elektros srovę. Plačiau: Kaip saugotis žaibo per perkūniją.

Kaip padėti skęstančiam

• Skambinkite 112 arba šaukite gelbėtoją.
• Nešokite gelbėti patys, jei nemokate gerai plaukti - dažnai nuskęsta ir gelbėtojas.
• Įmeskite ką nors, kas plūduriuoja: gelbėjimosi ratą, kamuolį, tuščią butelį, lentą.
• Ištieskite lazdą, virvę, rankšluostį, išlikdami saugūs ant kranto.
• Ištrauktam žmogui, jei jis nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą ir vykdykite pagalbos dispečerio nurodymus.

Saulė prie vandens

Vanduo ir šviesus smėlis atspindi saulės spindulius, todėl paplūdimyje nudegti lengviau. Plačiau: UV indeksas: kada saulė pavojinga ir Saulės nudegimas: pirmoji pagalba ir apsauga.

Orai maudynėms

Prieš išvyką prie vandens pasitikrinkite oro temperatūrą, vėją ir perkūnijos tikimybę: orai Palangoje, Nidoje, Trakuose, Molėtuose ar Druskininkuose. Pajūryje, pučiant stipriam vakarų vėjui, bangos ir atgalinės srovės būna pavojingiausios. Kitų miestų prognozę rasite orų puslapyje.