Miastenija
Kiti pavadinimai: myasthenia gravis, sunkioji miastenija
Miastenija - tai reta lėtinė liga, sukelianti raumenų silpnumą. Dažniausiai ji pažeidžia akis ir vokus valdančius, veido išraiškos, kramtymo, rijimo ir kalbos raumenis, tačiau gali paveikti daugumą kūno dalių. Liga pasitaiko bet kokio amžiaus, dažniausiai prasideda jaunesnėms nei 40 metų moterims ir vyresniems nei 60 metų vyrams.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Miastenijos simptomai
- nusvirę vokai
- dvejinimasis akyse
- sunku keisti veido išraišką
- sunku kramtyti ir nuryti
- neaiški kalba, prikimęs, tylus ar nosinis balsas
- silpnos rankos, kojos ar kaklas - sunku išlaikyti galvą, keltis, lipti laiptais
- dusulys, ypač gulint ar po fizinio krūvio
Silpnumas dažniausiai stiprėja pavargus - daugeliui jis būna stipriausias dienos pabaigoje ir sumažėja išsimiegojus. Simptomai kartais pagerėja, kartais pablogėja. Dažnai pirmiausia pažeidžiamos akys ir veidas, vėliau silpnumas plinta į kitas kūno dalis.
Daugiau apie simptomus:
Miastenijos priežastys
Miastenija yra autoimuninė liga - imuninė sistema gamina antikūnus, kurie trukdo signalams pereiti iš nervų į raumenis. Ji susijusi su užkrūčio liauka krūtinėje.
Simptomus gali sustiprinti nuovargis, stresas, infekcijos, tam tikri vaistai ir operacijos.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- turite ilgai trunkančių ar neraminančių simptomų, kuriuos gali sukelti miastenija.
- staiga stipriai pasunkėjo kvėpavimas ar rijimas - gali reikėti skubaus gydymo ligoninėje.
Miastenijos diagnostika
Gydytojas paklausia apie simptomus ir ligos istoriją, nukreipia pas specialistą. Pagrindinis tyrimas - kraujo tyrimas antikūnams nustatyti, tačiau ne visiems sergantiesiems jų randama. Gali būti atliekama elektromiografija ir krūtinės kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija užkrūčio liaukai įvertinti.
Miastenijos gydymas
Gydymas padeda kontroliuoti simptomus, todėl dauguma žmonių gali gyventi beveik įprastą gyvenimą. Gydymas apima:
- provokuojančių veiksnių vengimą;
- vaistus, gerinančius signalų perdavimą iš nervų į raumenis ir mažinančius silpnumą;
- imuninę sistemą veikiančius vaistus;
- užkrūčio liaukos pašalinimo operaciją.
Kai kuriems reikia nuolatinio gydymo, o staiga pablogėjus būklei - skubaus gydymo ligoninėje.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- pakankamai ilsėkitės ir nepersitempkite;
- mokykitės valdyti stresą;
- pasiskiepykite nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos - prieš gyvas vakcinas pasitarkite su gydytoju;
- prieš vartodami bet kokius vaistus pasakykite gydytojui apie miasteniją;
- prieš operaciją informuokite chirurgą;
- venkite veiklos, kuri gali būti pavojinga staiga nusilpus, pavyzdžiui, plaukimo vieniems;
- jei vairuojate, pasitarkite su gydytoju dėl vairavimo.
Miastenijos prevencija
Miastenijos išvengti neįmanoma, tačiau provokuojančių veiksnių vengimas padeda išvengti paūmėjimų.
Dažniausi klausimai
Kodėl simptomai stiprėja vakare?
Silpnumas stiprėja pavargus ir sumažėja pailsėjus.
Ar miastenija išgydoma?
Gydymas padeda kontroliuoti simptomus ir gyventi beveik įprastą gyvenimą.
Kas gali pabloginti miasteniją?
Nuovargis, stresas, infekcijos, kai kurie vaistai ir operacijos.
Kas yra miasteninė krizė?
Staigus sunkus kvėpavimo ar rijimo pasunkėjimas, kai reikia skubios pagalbos.