Šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS)
Kiti pavadinimai: ŠAS, motorinio neurono liga, amiotrofinė šoninė sklerozė, ALS
Motorinio neurono liga sukelia raumenų silpnumą, kuris stiprėja per kelis mėnesius ar metus. Ji dažniausiai trumpina gyvenimą ir kol kas neišgydoma, tačiau gydymas padeda valdyti simptomus. Dažniausias jos tipas - šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS).
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Šoninės amiotrofinės sklerozės simptomai
- sustingusios ar silpnos rankos - sunku laikyti ar suimti daiktus
- silpnos kojos ir pėdos - sunku lipti laiptais, dažnai užkliūvama, sunku pakelti pėdą
- raumenų trūkčiojimai, spazmai ar mėšlungis
- vėliau - kvėpavimo, rijimo ir kalbos sutrikimai
- gausus seilėtekis
- nuotaikos ir asmenybės pokyčiai
- negalėjimas vaikščioti ar judėti
Liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems. Simptomai kiekvienam skirtingi, jų stiprėjimo greitis taip pat skiriasi. Ankstyvieji simptomai gali būti panašūs į kitų, mažiau rimtų ligų, tačiau juos svarbu patikrinti.
Daugiau apie simptomus:
Šoninės amiotrofinės sklerozės priežastys
Liga pažeidžia galvos ir nugaros smegenų nervus - motorinius neuronus, kurie valdo raumenis. Kodėl jie nustoja tinkamai veikti, neaišku - manoma, kad svarbus tam tikrų genų ir kitų veiksnių derinys. Maždaug 1 iš 10 sergančiųjų turi šeimoje sirgusių artimųjų, tačiau tai nereiškia, kad liga būtinai bus paveldėta.
Yra 4 pagrindiniai tipai: ŠAS - rankų ir kojų raumenų silpnumas; progresuojantis bulbarinis paralyžius - veido, gerklės ir liežuvio raumenų pažeidimas; progresuojanti raumenų atrofija - rankų silpnumas; pirminė šoninė sklerozė - kojų silpnumas, kartais kalbos sutrikimai.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- sunku laikyti ar suimti daiktus;
- silpnėja kojos ar pėdos;
- raumenų trūkčiojimai ar mėšlungis kartojasi, trunka ilgai ar nepraeina.
Šoninės amiotrofinės sklerozės diagnostika
Gydytojas nukreipia pas neurologą. Atliekami kraujo tyrimai, nervų veiklos tyrimai, magnetinio rezonanso tomografija kitoms ligoms atmesti. Ankstyvoje stadijoje ligą nustatyti sunku, tačiau simptomams stiprėjant ji dažniausiai patvirtinama.
Šoninės amiotrofinės sklerozės gydymas
Liga kol kas neišgydoma, tačiau gydymas palengvina simptomus ir padeda išlaikyti kuo geresnę gyvenimo kokybę. Gali būti skiriama vaistų nuo raumenų sustingimo, mėšlungio, seilėtekio ir dusulio, o sergant ŠAS - vaistų, lėtinančių ligos progresavimą.
Pagalba gali apimti kineziterapiją, mitybos patarimus ir valgymo priemones, judėjimo priemones ir būsto pritaikymą, pagalbą asmens higienai, logopedo pagalbą bendraujant ir pokalbių terapiją nuo nerimo ir depresijos. Vėliau gali prireikti vežimėlio, kvėpavimą palaikančio aparato ir kalbą padedančių technologijų. Specialistų komanda būklę vertina kas 2-3 mėnesius.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- reguliariai lankykitės pas specialistų komandą;
- atlikite kineziterapeuto paskirtus pratimus;
- laikykitės mitybos patarimų, kad išlaikytumėte svorį;
- kreipkitės pagalbos į pacientų organizacijas ir artimuosius.
Šoninės amiotrofinės sklerozės prevencija
Motorinio neurono ligos išvengti neįmanoma, nes jos priežastis neaiški.
Dažniausi klausimai
Ar ŠAS išgydoma?
Ne, tačiau gydymas padeda valdyti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę.
Kokie pirmieji ŠAS simptomai?
Rankų silpnumas, sunkumas suimti daiktus, kojų silpnumas, raumenų trūkčiojimai ir mėšlungis.
Ar ŠAS paveldima?
Maždaug 1 iš 10 sergančiųjų turi šeimoje sirgusių artimųjų.
Kam ŠAS pasitaiko dažniausiai?
Vyresniems nei 50 metų žmonėms.