Orų spėjimai pagal šventes: liaudies orų kalendorius
Trumpai. Lietuvių liaudies kalendoriuje daug dienų buvo susietos su orų spėjimais. Pusiaužiemį (sausio 25 d.) „meška verčiasi ant kito šono“, Grabnyčios (vasario 2 d.) žymi pavasariškų orų pradžią, pagal Velykų ryto vėją spėdavo orus po Velykų, pagal Mykolinių vėją - būsimą žiemą, o Šv. Liucijos diena (gruodžio 13 d.) rodydavo, koks bus sausis. Tai vertinga tradicija, bet ne moksliškai patikima prognozė.
Turinys
Kodėl orai buvo siejami su šventėmis
Senovėje laikas buvo skaičiuojamas ne datomis, o šventėmis ir gamtos įvykiais. Žemdirbiui buvo svarbu žinoti, kada atšils, kada sėti, kada laukti šalnų. Todėl prie kalendoriaus dienų prilipo daugybė orų ženklų. Dalis jų iš tiesų atspindi gamtos ritmą - pavyzdžiui, paukščių grįžimą ar dienos ilgėjimą. Kiti - tik tikėjimai, kad vienos dienos orai nulemia ilgą laikotarpį.
Žemiau pateikiame tikėjimus, užrašytus etnologų ir tautosakininkų.
Žiema ir ankstyvas pavasaris
Pusiaužiemis - sausio 25 d.
Senieji Dzūkijos kaimų gyventojai pasakodavo, kad per Pusiaužiemį meška savo guolyje verčiasi ant kito šono - žiema persirito į antrąją pusę. Tikėta, kad saulėta Pusiaužiemio diena žada gražią vasarą ir gerus metus. Plačiau apie šią dieną: Pusiaužiemis kalendoriuje.
Ką rodo mokslas: sausio pabaigoje diena jau pastebimai ilgesnė nei per žiemos saulėgrįžą, nors šalčiausias laikotarpis Lietuvoje dar dažnai būna sausį-vasarį.
Grabnyčios - vasario 2 d.
Grabnyčios dar vadinamos Perkūno diena. Etnologas Libertas Klimka sako, kad su šia diena prasideda kitokie, pavasariški orai. Liaudyje sakydavo, kad nuo Grabnyčių jau kvepia pavasariu: gaidys gaudo lašus nuo varveklių, rogių vėžė jau kreiva, beržų tošis blunka. Šventintos Grabnyčių žvakės buvo uždegamos per perkūniją, tikint, kad jos saugo namus. Plačiau: Grabnyčios.
Ką rodo mokslas: vasario pradžioje saulė jau pakyla aukščiau, saulėtą dieną pradeda lašėti nuo stogų net šąlant. Tačiau vasaris Lietuvoje dar dažnai būna šaltas ir snieguotas.
Paukščių dienos
| Diena | Šventė | Tikėjimas |
|---|---|---|
| Kovo 4 d. | Šv. Kazimiero diena, Kovarnių diena | Stebėdavo, ar užgiedos vieversys. Ūkininkai trumpam atidarydavo tvartų duris, kad gyvuliai pamatytų saulę |
| Kovo 10 d. | 40 paukščių diena | Sakydavo, kad jau parskrido 40 paukščių rūšių. Senoliai stebėdavo grįžtančius paukščius ir spėdavo orus |
| Kovo 19 d. | Šv. Juozapas, Pempės šventė | Pempė laikyta atšilimo pranaše |
| Kovo 25 d. | Blovieščiai, Gandrinės | Sakydavo, kad per Gandrines meškos jau išsirita iš guolio, bitės pirmą kartą išskrenda apsiskraidyti |
Ką rodo mokslas: paukščių grįžimas tikrai susijęs su šilto oro srautais iš pietų. Ankstyvas sugrįžimas dažnai reiškia ankstyvą pavasarį. Plačiau: Liaudies orų spėjimai: ką sako mokslas.
Velykos ir pirmasis griaustinis
Pagal Velykų ryto ženklus ir vėjo kryptį buvo spėjama, kokie orai bus po Velykų.
Labai daug tikėjimų susiję su pirmuoju pavasario griaustiniu:
- geriausia, kai pirmoji perkūnija pasigirsta per Velykas;
- jei pirmasis griaustinis sugriaudžia kovą, sakydavo, kad karvės tais metais duos mažai pieno;
- jei griaudžia, kol dar nenutirpo ledai ar neišsprogo medžiai, laukta šaltos vasaros ir prasto derliaus;
- jei pavasarį perkūnas visai negriaudžia - bus blogi metai, o griausmingi metai žadėjo gausų derlių.
Liaudyje taip pat sakydavo, kad pirmasis griaustinis „atrakina žemę“. Plačiau apie perkūniją: Perkūnija: kaip susidaro ir kodėl pavojinga.
Vasara
Jurginės - balandžio 23 d.
Jurginės buvo laikomos tikrojo pavasario darbų pradžia - pirmą kartą į laukus išgenami gyvuliai. Apie tai byloja posakis „Šventas Jurgis tvartus atidaro“.
Joninės - birželio 24 d.
Pasak Liberto Klimkos, Joninių nakties gamtos ženklai išduodavo nemažai apie visos likusios vasaros orus. Plačiau: Rasos ir Joninių diena.
Jokūbinės - liepos 25 d.
Šią dieną žmonės vengdavo dirbti laukuose, bijodami, kad perkūnas gali įtrenkti į rugių vežimus. Tai rodo, kaip stipriai buvo bijoma vasaros perkūnijų. Plačiau: Jokūbinės ir Kaip saugotis žaibo per perkūniją.
Šv. Rokas - rugpjūčio 16 d.
Rugpjūčio viduryje, baigiantis pjūčiai, gamtos ženklai jau rodydavo, koks bus ruduo. Plačiau: Šv. Rokas.
Ruduo ir žiema
Šilinė - rugsėjo 8 d.
Apie Šilinę senoliai sėdavo rugius ir kartu atidžiai stebėdavo orus. Plačiau: Šilinė.
Mykolinės - rugsėjo 29 d.
Pagal tai, iš kur pučia vėjas Mykolinių rytą, žmonės bandydavo nuspėti, kokia bus žiema. Plačiau: Dagos diena, Šv. Mykolas.
Šv. Martynas - lapkričio 11 d.
Martyno diena žymėjo perėjimą iš rudens į žiemą. Plačiau: Šv. Martynas.
Šv. Andriejus - lapkričio 30 d.
Andriejinėse buvo spėjama, ar kitais metais bus gausus derlius. Plačiau: Andriejinės.
Šv. Liucija - gruodžio 13 d.
Pasak Liberto Klimkos, gruodžio 13-osios diena parodydavo, koks bus sausio mėnuo. Taip pat buvo tikima, kad orai per 12 dienų nuo Liucijos dienos parodo ateinančių metų mėnesių orus. Plačiau: Šv. Liucija.
Ar verta tikėti šiais spėjimais
Šventadienių orų ženklai yra vertinga kultūros dalis: jie rodo, kaip atidžiai mūsų protėviai stebėjo gamtą ir kaip svarbūs jiems buvo orai. Tačiau vienos dienos orai negali nulemti mėnesio ar sezono orų - atmosfera tam per daug permaininga. Net galingiausi superkompiuteriai patikimai nuspėja konkrečios dienos orus tik apie 1-2 savaites į priekį. Plačiau: Kodėl orų prognozės klysta ir kiek joms tikėti.
Patikimiausi iš liaudies ženklų yra tie, kurie remiasi dabartiniu gamtos stebėjimu: debesimis, vėju, paukščių elgesiu. Apie juos: Liaudies orų spėjimai: ką sako mokslas.
Šventės orai šiemet
Norite patikrinti senolių spėjimą? Šventės dienos orus savo mieste rasite orų prognozėje, o pačių švenčių papročius ir datas - švenčių kalendoriuje.
Dažniausi klausimai
Ką reiškia, kad per Pusiaužiemį meška verčiasi ant kito šono?
Tai liaudies tikėjimas, kad sausio 25 d. žiema persirita į antrąją pusę. Saulėta Pusiaužiemio diena žadėjo gražią vasarą ir gerus metus.
Kokie orų tikėjimai susiję su Grabnyčiomis?
Tikėta, kad nuo Grabnyčių prasideda pavasariški orai ir jau kvepia pavasariu. Šventintos Grabnyčių žvakės buvo uždegamos per perkūniją namams apsaugoti.
Kaip spėdavo orus per Mykolines?
Pagal tai, iš kur pučia vėjas Mykolinių rytą, bandydavo nuspėti, kokia bus žiema.
Ką sako tikėjimas apie pirmąjį griaustinį?
Geriausia, kai pirmoji perkūnija pasigirsta per Velykas. Jei griaudžia kovą ar kol dar ledai, laukta prastesnių metų, o griausmingi metai žadėjo gerą derlių.
Ar šventės dienos orai gali nuspėti sezoną?
Ne. Vienos dienos orai negali nulemti mėnesio ar sezono orų. Šie tikėjimai yra kultūros dalis, bet ne moksliškai patikima prognozė.
Parengta pagal: Etnologas prof. Libertas Klimka (LRT, tv3.lt), Etninės kultūros globos taryba, Visuotinė lietuvių enciklopedija. Informacija yra bendro pobūdžio; esant grėsmei gyvybei skambinkite 112.