Šalnos: kada būna ir kaip apsaugoti augalus
Trumpai. Šalna - tai temperatūros nukritimas žemiau 0 °C ore ar prie dirvos paviršiaus šiltuoju metų laiku, kai augalai jau auga. Šalnos dažniausiai būna giedrą, ramią naktį, paryčiais. Lietuvoje pavasario šalnos pasitaiko iki gegužės pabaigos, kartais net birželį, o rudens - nuo rugsėjo. Augalus apsaugo uždengimas agroplėvele, palaistymas vakare ir šilumą kaupiančios priemonės.
Ką daryti
- Vakare pasitikrinkite nakties prognozę: šalna tikėtina, kai giedra, ramu ir naktį prognozuojama +3 °C ir mažiau.
- Uždenkite jautrius augalus agroplėvele, kartonu ar senomis užuolaidomis prieš sutemstant.
- Vakare palaistykite dirvą - drėgna dirva kaupia ir atiduoda daugiau šilumos.
- Daigus ir vazonus įneškite į vidų arba sustatykite prie namo sienos.
- Šilumamėgių daržovių nesodinkite į lauką, kol nepraėjo šalnų pavojus.
Ko nedaryti
- Neuždenkite augalų plėvele tiesiai ant lapų be tarpo - per ją šaltis pereina.
- Nenuimkite dangos per anksti ryte, kol saulė nesušildė oro.
- Nesodinkite pomidorų, agurkų ir kitų šilumamėgių daržovių vien todėl, kad dieną šilta.
- Negenėkite ir netręškite augalų azotu prieš pat šalnas - jauni ūgliai jautriausi.
Turinys
Kas yra šalna
Šalna - tai trumpalaikis oro ar dirvos paviršiaus atšalimas žemiau 0 °C, kai augalai jau auga arba dar auga. Dažniausiai ji būna paryčiais, prieš saulėtekį, ir dieną jau būna šilta.
Svarbu: termometras matuoja temperatūrą 2 metrų aukštyje. Prie žemės paviršiaus naktį būna kelis laipsnius šalčiau. Todėl net kai orų prognozėje rašoma +1...+3 °C, ant žolės ir žemai augančių augalų jau gali būti šalna.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šalną augalų vegetacijos laikotarpiu laiko pavojingu reiškiniu, kai paros vidutinė temperatūra jau siekia 5 °C ir daugiau. O kai paros vidutinė temperatūra 10 °C ir daugiau (aktyvioji vegetacija), šalna jau yra stichinis meteorologinis reiškinys, nes gali sunaikinti derlių.
Kodėl šalna būna giedrą naktį
Dieną žemė įšyla nuo saulės, o naktį šilumą spinduliuoja atgal į dangų. Debesys veikia kaip antklodė ir šilumą sulaiko. Kai dangus giedras, oras sausas ir nėra vėjo, šiluma laisvai išeina ir žemės paviršius bei apatinis oro sluoksnis greitai atšąla. Toks atšalimas vadinamas radiacine šalna.
Kitas tipas - advekcinė šalna: kai iš šiaurės ar šiaurės rytų atslenka šaltas arktinis oras. Tada šalčiau būna visur ir ilgiau, kartais kelias naktis iš eilės.
Šaltas oras sunkesnis, todėl jis nuteka į daubas, slėnius, pelkėtas vietas ir ten kaupiasi. Kalvos šlaitas ar vieta prie vandens telkinio nuo šalnų nukenčia mažiau.
Kur ir kada Lietuvoje šalnos dažniausios
- Daugiausia šalnų paprastai būna Pietryčių ir Rytų Lietuvoje, ypač Varėnos ir Šalčininkų apylinkėse. Ten daug smėlingų dirvų, kurios dieną greitai įšyla, bet naktį dar greičiau atšąla.
- Mažiausia šalnų - pajūryje. Nidoje ir Ventėje šalnų dažnai nebūna net tada, kai visoje šalyje šąla, nes šilumą atiduoda jūra ir Kuršių marios.
- Pavasarį šalnų būna balandį ir gegužę, kartais ir birželio pradžioje.
- Rudenį pirmosios šalnos dažnai būna rugsėjo antroje pusėje, vėliausiai - spalį.
Kurie augalai jautriausi
| Augalai | Jautrumas šalnai |
|---|---|
| Pomidorai, agurkai, paprikos, cukinijos, moliūgai, pupelės, bazilikai | Labai jautrūs - žūsta jau esant 0...-1 °C |
| Žydintys vaismedžiai ir uogakrūmiai (obelys, vyšnios, braškės) | Jautrūs žydėdami - pažeidžiami žiedai, nebebus derliaus |
| Bulvės (sudygusios) | Nušąla lapai, bet dažnai atauga |
| Kopūstai, ridikėliai, salotos, morkos, svogūnai | Atsparesni - lengvą šalną dažniausiai ištveria |
Kaip apsaugoti augalus nuo šalnų
- Stebėkite prognozę. Ypač pavojinga, kai po šaltos dienos vakare dangus prasiblaivo ir nurimsta vėjas. Nakties temperatūrą rasite orų prognozėje.
- Uždenkite. Agroplėvelė (neaustinė medžiaga), kartono dėžės, kibirai, senos užuolaidos ar paklodės sulaiko žemės šilumą. Uždenkite vakare, kol žemė dar šilta. Plėvelę geriau tiesti ant lankų, kad ji neliestų lapų.
- Palaistykite vakare. Drėgna dirva kaupia daugiau šilumos ir naktį ją atiduoda lėčiau nei sausa.
- Šilumos kaupikliai. Šiltnamyje ar po danga pastatyti vandens pripildyti indai dieną įšyla ir naktį šildo.
- Daigus įneškite. Vazonus, daigus ir balkono gėles naktį įneškite į vidų ar laiptinę.
- Ryte pasaugokite nuo staigios saulės. Jei augalai apšalo, prieš saulėtekį juos galima apipurkšti vėsiu vandeniu - lėtesnis atšilimas mažiau pažeidžia ląsteles.
Dideliuose soduose naudojamas ir purškimas vandeniu visą naktį: užšaldamas vanduo išskiria šilumą ir ledo apvalkalas apsaugo žiedą nuo stipresnio šalčio. Tai veiksminga, tik jei purškiama nenutrūkstamai, kol ledas ištirpsta.
Šalna, šerkšnas ir rasa
Šalna dažnai matoma kaip baltas apnašas ant žolės, automobilių ir stogų. Tai šerkšnas - ledo kristalai, susidarę iš ore esančių vandens garų. Bet šalna gali būti ir be šerkšno, jei oras labai sausas: tada ją vadina „juodąja“ šalna ir ji augalams net pavojingesnė, nes nesimato. Plačiau: Šerkšnas ir šarma: kaip susidaro ir Oro drėgmė ir rasos taškas: paprastai apie sudėtingą.
Šalnų prognozė jūsų vietovėje
Pavasarį ir rudenį vakare pasitikrinkite nakties temperatūrą: jei prognozuojama +3 °C ir mažiau, giedra ir ramu, prie žemės tikėtina šalna. Ypač atidūs būkite Varėnos, Šalčininkų, Alytaus, Anykščių ir Utenos apylinkėse. Prognozę savo miestui rasite orų puslapyje.
Dažniausi klausimai
Kada Lietuvoje baigiasi pavasario šalnos?
Pavasario šalnų dažnai būna iki gegužės pabaigos, o kai kuriais metais pasitaiko ir birželio pradžioje, ypač Rytų ir Pietryčių Lietuvoje.
Kokia temperatūra jau gali reikšti šalną?
Jei naktį prognozuojama +3 °C ar mažiau, giedra ir ramu, prie žemės paviršiaus gali būti šalna, nes ten būna kelis laipsnius šalčiau nei 2 metrų aukštyje.
Kur Lietuvoje dažniausiai būna šalnos?
Dažniausiai - Pietryčių ir Rytų Lietuvoje, pavyzdžiui, Varėnos ir Šalčininkų apylinkėse, taip pat žemumose ir daubose. Rečiausiai - pajūryje.
Kaip apsaugoti pomidorus nuo šalnos?
Uždenkite juos agroplėvele ar kartonu vakare, kol žemė dar šilta, palaistykite dirvą, o šiltnamyje pastatykite vandens pripildytų indų. Geriausia lauke sodinti tik praėjus šalnų pavojui.
Ar šalna yra stichinis reiškinys?
Taip, šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu, kai paros vidutinė temperatūra jau 10 °C ir daugiau, o oro ar dirvos paviršiaus temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, laikoma stichiniu meteorologiniu reiškiniu.
Kada sodinti daržoves į lauką, kad nenušaltų?
Šilumamėgius augalus (pomidorus, agurkus, paprikas, cukinijas) lauke saugiau sodinti tik praėjus šalnų pavojui - Lietuvoje dažniausiai gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Atsparesnes daržoves (ridikėlius, morkas, svogūnus, salotas) galima sėti anksčiau, balandį-gegužę.
Parengta pagal: Stichinių meteorologinių reiškinių kriterijai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Informacija yra bendro pobūdžio; esant grėsmei gyvybei skambinkite 112.