Lietuvos klimatas: svarbiausi faktai ir skaičiai

Kodėl Lietuvos orai tokie permainingi

Lietuva yra tarp šiltos Atlanto vandenyno įtakos vakaruose ir didelio Eurazijos žemyno rytuose. Iš vakarų dažnai atslenka drėgnas jūrinis oras su ciklonais, iš rytų - sausas žemyninis oras, žiemą šaltas, vasarą karštas. Tai, kuris iš jų vyrauja, ir lemia, kokia bus žiema ar vasara. Plačiau: Ciklonas ir anticiklonas: kokius orus jie atneša.

Kuo toliau į rytus nuo Baltijos jūros, tuo klimatas žemyniškesnis: didesni temperatūros svyravimai, šaltesnės žiemos, ilgesnė sniego danga, sausesnis oras.

Temperatūra

Duomenys pagal 1991-2020 m. klimato normą.

Šalčiausias mėnuo daugumoje Lietuvos yra sausis, o pajūryje - vasaris, nes jūra atvėsta lėtai. Šilčiausias - liepa. Vėsiausia vasarą Žemaičių aukštumoje, pavyzdžiui, Laukuvoje liepos vidurkis tik apie 17,4 °C.

Krituliai

• Per metus vidutiniškai iškrenta apie 695 mm kritulių.
• Daugiausia - Žemaičių aukštumos vakariniuose šlaituose ir pajūryje: 800-900 mm. Ten drėgnas jūros oras kyla į aukštumą ir išlyja.
• Mažiausia - Vidurio Lietuvos žemumoje: 570-600 mm.
• Daugiau nei pusė kritulių (60-66 %) iškrenta šiltuoju metų laiku (balandį-spalį), dažnai liūtimis.
• Kritulių (bent 0,1 mm) būna maždaug 170-178 dienas per metus.
• Didžioji dalis kritulių iškrenta lietumi (72-77 %), sniegu - tik 6-9 %, likusi dalis - mišriais krituliais.

Sniegas

Sniego danga (bent 1 cm) Lietuvoje laikosi vidutiniškai:

• 70-78 dienas Žemaičių aukštumoje, šiaurės, rytų ir pietryčių Lietuvoje;
• 46-47 dienas pajūryje, Kuršių nerijoje ir pietvakariuose.

Sniego dienų mažėja: palyginti su 1961-1990 m. laikotarpiu, 1991-2020 m. sniego dangos dienų sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Plačiau: Pirmas sniegas Lietuvoje: kada jo laukti ir Sniegas: kaip susidaro ir kada pavojinga.

Saulė ir debesys

• Saulėčiausia - pajūryje ir Kuršių nerijoje: 2000-2100 valandų per metus.
• Mažiausia saulės - Vilniuje: apie 1770 valandų.
• Gegužę-rugpjūtį saulė šviečia 260-300 valandų per mėnesį, lapkritį-sausį - tik 30-42 valandas.
• Per metus būna apie 150-160 apsiniaukusių dienų, daugiausia lapkritį-sausį.

Vėjas

• Vidutinis vėjo greitis pajūryje - apie 4 m/s, miškingoje ir kalvotoje Rytų Lietuvoje - 2,2-2,5 m/s.
• Stipriausi vėjai pučia lapkritį-vasarį, silpniausi - liepą ir rugpjūtį.
• Dienų, kai vėjas pasiekia 15 m/s ir daugiau, pajūryje būna apie 52 per metus, rytuose ir pietryčiuose - tik 9-10.
• Vyrauja vakarų ir pietvakarių vėjai. Plačiau: Vėjo kryptis: ką ji reiškia ir kokius orus atneša.

Rūkas ir perkūnija

• Rūko dienų daugiausia Žemaičių aukštumoje - 90-105 per metus, kitur dažniausiai 40-50.
• Perkūnija būna 19-30 dienų per metus, kai kuriais metais iki 40-45. Daugiausia perkūnijų Pietų Lietuvoje. Plačiau: Perkūnija: kaip susidaro ir kodėl pavojinga.

Kaip keičiasi Lietuvos klimatas

• Šyla. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė temperatūra kyla maždaug 0,4 °C per dešimtmetį, o beveik visi pastarieji metai buvo šiltesni už normą. Šilčiausi metai nuo 1961 m. iki šiol (2025 m. duomenimis) - 2024-ieji, kai vidutinė temperatūra siekė 9,5 °C.
• Žiemos trumpėja. Tikroji žiema 1991-2020 m. sutrumpėjo 14-22 dienomis, palyginti su 1961-1990 m.
• Vasaros ilgėja. Klimatinė vasara pailgėjo 8-20 dienų.
• Pavasaris prasideda anksčiau, žiedadulkių sezonas taip pat ankstėja. Plačiau: Žiedadulkės Lietuvoje: kalendorius ir patarimai alergiškiems.
• Daugėja karščio rekordų ir intensyvių liūčių. Plačiau: Orų rekordai Lietuvoje.

Dabartinius orus visuose Lietuvos miestuose rasite mūsų orų prognozėje.

Klimatas skirtinguose Lietuvos miestuose

Šilčiausi metai būna pajūryje - Nidoje ir Klaipėdoje vidutinė metų temperatūra 8,2-8,5 °C, o vėsiausi - Rytų Lietuvoje, apie 6,6 °C; ten, pavyzdžiui Utenoje ir Ignalinoje, žiemos šalčiausios. Mažiausia saulės - Vilniuje, apie 1770 valandų per metus. Kiekvieno miesto puslapyje orų prognozėje rodoma ir to mėnesio vidutinė temperatūra.