Savęs žalojimas
Kiti pavadinimai: savižala, savęs žalojimo elgesys
Savęs žalojimas - tai būdas, kai žmogus sąmoningai sau kenkia, dažniausiai bandydamas susidoroti su labai sunkiais jausmais ar išgyvenimais. Svarbu žinoti, kad pagalba yra kiekvienam, kuris žaloja save ar apie tai galvoja, taip pat jo artimiesiems.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Savęs žalojimo simptomai
- nepaaiškinamos žaizdos, nudegimai ar mėlynės
- drabužiai, dengiantys kūną net šiltu oru
- užsisklendimas ir vengimas bendrauti
- nuotaikos pokyčiai, prislėgtumas
- žemos savivertės, kaltės ar beviltiškumo išsakymas
Kai kurie save žalojantys žmonės turi didesnę savižudybės riziką. Todėl svarbu kuo greičiau gauti pagalbos ir gydymo, kad būtų sprendžiamos priežastys ir neatsirastų minčių apie savižudybę.
Daugiau apie simptomus:
Savęs žalojimo priežastys
Savęs žalojimas dažniausiai yra būdas susidoroti su stipriu emociniu skausmu, įtampa, kaltės ar tuštumos jausmu. Jį gali lemti patyčios, prievarta, netektis, santykių sunkumai, stresas, depresija, nerimas ar kiti psichikos sveikatos sunkumai. Kartais žmogus pats nežino, kodėl taip elgiasi.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- žalojate save;
- kyla minčių save žaloti;
- nerimaujate dėl nedidelių sužalojimų, pavyzdžiui, įpjovimų ar nudegimų - negydant gali atsirasti infekcija.
- kyla minčių apie savižudybę ar žmogui gresia pavojus;
- sužalojimas sunkus, stipriai kraujuoja ar žmogus prarado sąmonę - skambinkite 112.
Savęs žalojimo diagnostika
Šeimos gydytojas išklausys ir aptars tinkamiausius pagalbos būdus. Jis gali užduoti išsamių klausimų, kad suprastų priežastis. Svarbu būti atviriems, net jei nežinote, kodėl žalojate save. Jei reikia, nukreips į psichikos sveikatos centrą įvertinimui. Jaunesni nei 18 metų gali būti nukreipti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistams.
Savęs žalojimo gydymas
Gydytojas gali pasiūlyti savipagalbos būdų, palaikymo grupių, suteikti pagalbą dėl nedidelių sužalojimų ir nukreipti pas specialistus. Įvertinus situaciją, kartu sudaromas gydymo planas, pavyzdžiui, pokalbių terapija, padedanti suvaldyti savęs žalojimą ir spręsti jo priežastis.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite;
- skambinkite emocinės paramos linijomis: Vilties linija 116 123, Jaunimo linija 8 800 28888, Vaikų linija 116 111;
- užsirašykite, kas sukelia norą save žaloti, ir aptarkite tai su specialistu;
- kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos centrą;
- jei padedate artimajam, išklausykite jį be smerkimo ir paskatinkite kreiptis pagalbos.
Savęs žalojimo prevencija
Ankstyva pagalba dėl emocinių sunkumų, atviras pokalbis ir artimųjų palaikymas padeda sumažinti savęs žalojimo riziką.
Dažniausi klausimai
Kur kreiptis, jei reikia pasikalbėti dabar?
Emocinės paramos linijomis, pavyzdžiui, Vilties linija 116 123 ar Jaunimo linija 8 800 28888. Esant pavojui skambinkite 112.
Ar gydytojas smerks?
Ne. Gydytojas išklausys ir padės rasti tinkamą pagalbą.
Ar savęs žalojimas reiškia, kad žmogus nori nusižudyti?
Nebūtinai, tačiau kai kuriems save žalojantiems žmonėms savižudybės rizika didesnė, todėl pagalba svarbi.
Kaip padėti artimajam?
Išklausykite be smerkimo, parodykite rūpestį ir padėkite kreiptis į specialistą.