Socialinio nerimo sutrikimas
Kiti pavadinimai: socialinė fobija, socialinis nerimas
Socialinio nerimo sutrikimas, dar vadinamas socialine fobija, - tai ilgalaikė ir stipri bendravimo situacijų baimė. Jis dažnas ir dažniausiai prasideda paauglystėje. Kai kuriems su amžiumi pagerėja, tačiau daugeliui be gydymo nepraeina.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Socialinio nerimo sutrikimo simptomai
- nerimas dėl kasdienės veiklos, pavyzdžiui, susitikimo su nepažįstamais, pokalbio pradžios, kalbėjimo telefonu, darbo ar apsipirkimo
- vengiama grupinių pokalbių, valgymo kartu, vakarėlių
- nuolat baiminamasi padaryti kažką gėdingo, pavyzdžiui, nuraudonuoti, suprakaituoti ar atrodyti nekompetentingam
- sunku ką nors daryti, kai stebi kiti
- baimė būti kritikuojamam, vengiama akių kontakto, žema savivertė
- pykinimas, prakaitavimas, drebulys ar stiprus širdies plakimas
- panikos priepuoliai
Socialinis nerimas yra daugiau nei drovumas. Tai nepraeinanti baimė, kuri paveikia kasdienę veiklą, pasitikėjimą savimi, santykius, darbą ar mokslus. Žmogus nerimauja prieš bendravimo situacijas, jų metu ir po jų.
Daugiau apie simptomus:
Socialinio nerimo sutrikimo priežastys
Socialinis nerimas dažniausiai prasideda paauglystėje. Daugelis jį turinčių žmonių turi ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, generalizuotą nerimo sutrikimą ar panikos sutrikimą.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- manote, kad turite socialinį nerimą ir jis trukdo kasdieniam gyvenimui.
- kyla minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą - skambinkite 112.
Socialinio nerimo sutrikimo diagnostika
Gydytojas paklaus apie jausmus, elgesį ir simptomus įvairiose situacijose, gali paprašyti užpildyti klausimyną. Jei reikia, nukreips pas psichikos sveikatos specialistą. Kreiptis galima ir tiesiogiai į psichikos sveikatos centrą.
Socialinio nerimo sutrikimo gydymas
Dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija, padedanti atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesį. Taip pat gali būti siūloma specialisto prižiūrima savipagalba. Jei kiti būdai nepadeda, gydytojas gali skirti vaistų, dažniausiai antidepresantų.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- mokykitės atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimų;
- palaipsniui, mažais žingsniais, susidurkite su baimę keliančiomis situacijomis;
- užsirašykite mintis prieš bendravimo situacijas ir po jų;
- venkite alkoholio kaip būdo nusiraminti;
- kalbėkitės su žmonėmis, kuriais pasitikite.
Socialinio nerimo sutrikimo prevencija
Socialinio nerimo išvengti ne visada įmanoma, tačiau anksti kreipiantis pagalbos lengviau jį valdyti.
Dažniausi klausimai
Kuo socialinis nerimas skiriasi nuo drovumo?
Socialinis nerimas yra nepraeinanti baimė, kuri trukdo kasdienei veiklai, darbui ir santykiams.
Ar socialinis nerimas praeina savaime?
Kai kuriems su amžiumi pagerėja, tačiau daugeliui be gydymo nepraeina.
Kas padeda labiausiai?
Dažniausiai kognityvinė elgesio terapija.
Kada dažniausiai prasideda socialinis nerimas?
Paauglystėje.